Jau 32-ejus metus savo įkurtą verslą valdantis D.Dundulis išmano ne tik prekių ekonomiką, bet ir statybų bei moderniųjų technologijų naujoves, mat visada pats domisi ir aiškinasi nesklandumus su statybininkais, projektuotojais ar inžinieriais.
O naujos parduotuvės statomos ir senos remontuojamos kasmet. Per metus, pasak verslininko, atnaujinama apie 10 parduotuvių visoje Lietuvoje.
Vilniuje remontuos dvi parduotuves
Susiję straipsniai
„Nors tai darome jau daugybę metų – tiek, kiek yra „Norfos“ parduotuvės, kaskart vis dar atrandame nors ir neesminių, bet puikių atnaujinimo galimybių. Revoliucijos padaryti čia jau nesitikime, bet evoliucija – gana ryški.
Žinoma, pavyzdžiui, apsaugos signalizacija – ne mano sritis. Tiesa, kartą ilgapirščiams išpjovus gabalą parduotuvės sienos aiškinausi, kaip reikia padaryti, kad signalizacija suveiktų ir tokiais atvejais. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai.
O naujas parduotuves statome ir senas remontuojame nuolat, čia žinias galiu panaudoti visada, jos aktualios. Elektra, šaldymas – šias sritis esu išanalizavęs nuo iki.
Taip, naujovės šiais laikais atsiranda itin sparčiai, ne viską sužinau, bet šiandien taikome daugmaž visus naujausius dalykus, esančius rinkoje ir prieinamus už protingą kainą. Tikrai žinau, kad naujovių bus ir bus – su jomis keisimės ir mes“, – sakė jis.
Štai Vilniuje artimiausiu metu bus imtasi net dviejų didelių „Norfos“ parduotuvių atnaujinimo – esančių Justiniškėse ir Karoliniškėse. Tai vienos pirmųjų duris atvėrusių parduotuvių, tad pirkėjai, pasak D.Dundulio, jau laukia naujovių ir čia.
„Parduotuvės atnaujinimas nuo jos uždarymo trunka apie du mėnesius. Greitai? Taip, kai jau uždarome, visi puola į darbus ir tiksliai žino, ką daro, viskas jau būna sustyguota, medžiagos suvežtos – išmontavus visą įrangą lieka tik dirbti“, – sakė verslininkas.
Atsiperka per 5–8 metus
Pasak „Norfos“ įkūrėjo, pastatyti naują standartinę – apie 2000 kvadratinių metrų „Norfos“ parduotuvę atsieina apie 2,4 mln. eurų. Įranga, kuri montuojama parduotuvėje, priklauso nuo parduotuvės lygio ir vidutiniškai kainuoja apie 700 tūkst. eurų.
Taigi naujai „Norfos“ parduotuvei atverti duris reikia kiek daugiau nei 3 milijonų eurų be PVM ir sklypo kainos. Tad kiek išleidžiama senos parduotuvės remontui, jei čia diegiama naujausia moderni įranga?
Senosiose parduotuvėse, kai imamasi jų remonto, pasikeičia viskas, tos pačios lieka tik sienos. Kaina be įrangos išeina maždaug 500–600 eurų už kvadratinį metrą.
„Šiandien bene brangiausias dalykas prekybininkams – energetika. Ji brangi. O atnaujintose parduotuvėse šaldytuvų šviežioms prekėms būna daugiau nei buvo senosiose. Tačiau net ir tokiu atveju, vien skaičiuojant energijos išlaidas, remontas atsiperka per 5–8 metus.
Žinoma, svarbu ir modernumas – jis keičia ir pirkėjo požiūrį, jam malonu pirkti naujoje, gražioje ir patrauklioje parduotuvėje. Be to, daugiau naujų šaldytuvų reiškia, kad pirkėjui siūlome ir daugiau šviežių prekių.
Suremontuotos parduotuvės apyvarta, per tiek metų jau matome ir aiškius skaičius, pakyla mažiausiai 20 procentų“, – sakė D.Dundulis.
Savitarnos kasas jaukinasi ir senjorai
Daugelyje remontuojamų parduotuvių anksčiau nebuvo ir savitarnos kasų, kurios šiandien patogios ne tik pirkėjui, bet ir verslui. Tokias kasas ypač mėgsta jaunimas, prie jų jau pratinasi ir vyresnio amžiaus atstovai. Šiandien tokios kasos, pasak D.Dundulio, – jau neišvengiama būtinybė.
„Savitarnos kasų sparčiai daugėja, žmonės jau įprato jomis naudotis ir nesklandumų čia kyla vis mažiau. Pastebiu, kad net tada, kai kasoje yra kasininkė, dažnas traukia į savitarną.
Anksčiau dažnai girdėdavau, ypač iš vyresnių pirkėjų, kad savitarnos kasos jiems nepatinka, jie nemoka jomis naudotis ir į tokias neis. Tačiau dabar vis dažniau čia matau ir pensininkus, senjorus.
Tai iškalbingas pavyzdys, kaip naujovės puikiai įeina į mūsų visų kasdienybę“, – sakė verslininkas.
Savitarnos kasos, pasak verslininko, ne tik valdo eiles. Jų buvimas parduotuvėje leidžia dar naudingiau panaudoti prekybinį plotą.
„Čia jau planavimo klausimas. Naujose ir renovuojamose „Norfose“ savitarnos kasas pradėjome įrenginėti parduotuvės gale, per kampą, tad automatiškai mažėja koridorių. Toks sprendimas gal ir nėra standartinis, bet likęs plotas tampa naudingas.
Geriausia būtų, jei vos tik įėjęs į parduotuvę pro duris pirkėjas jau matytų prekes, jei nebūtų kasų koridorių – įsivaizduojate? Juk visi suprantame, kad parduotuvės plotas skirtas prekėms sudėti ir atsiskaityti. Viskas“, – aiškino „Norfos“ įkūrėjas.
Pasak jo, naudos neduoda ir sandėliai, bet jie turi būti. Vis dėlto verslas čia paprastas – kuo didesnė parduotuvės prekybos salė, tuo didesnė ir nauda.
Čia aktualus ir tvarumas: jei prekybininkas sugeba į mažesnį pastatą sudėti lygiai tą patį asortimentą ir aptarnauti tiek pat pirkėjų, kiek didelėje parduotuvėje, apyvarta bus tokia pati, o šildymas, vėdinimas, valymas ir panašūs dalykai kaštus dėl mažesnio ploto mažins.
Remontuodami apšiltina stogus
Prisiminęs pirmąsias statytas „Norfos“ parduotuves D.Dundulis pabrėžė, kad anksčiau jų statybai, konstrukcijoms buvo naudojamas metalas, o dabar – būtinai tik gelžbetonis. Pamatai, tiesa, daugmaž tokie pat.
„Kolonos – griežtai gelžbetoninės. Ši medžiaga kur kas atsparesnė gaisrui. Sijos – stogą laikanti konstrukcija – medinės. Jos gaisrui atsparesnės kur kas labiau nei metalinės. Be to, naudodami medines sijas palaikome Lietuvos pramonę, nes metalą turime atsivežti.
Profiliuotas laikantis lakštas – metalinis ir gerokai storesnis. Visada atkreipiu dėmesį, kad projektuodami pastatą architektai nepateiktų sąlygos, jog iškritus didesniam kiekiui sniego nuo stogo jį reikėtų valyti.
Anksčiau ta sąlyga būdavo, tad pavojus stogui įgriūti būdavo gerokai didesnis. Pradėjome nuo 10 cm stogo šilumos izoliacijos, o dabar jis – mažiausiai 25 cm ir naudojamos visai kitos medžiagos.
Sienų izoliacija anksčiau buvo 6 cm storio, šiandien naudojame 16 cm – taip gaunama tris ar keturis kartus didesnė šilumos varža“, – pasakojo verslininkas.
Pasak D.Dundulio, sienos dėl šilumos izoliacijos yra mažiau svarbios nei stogas – iš fizikos pamokų visi žinome, kad šiluma kyla į viršų. Tad šilumos nuostoliai per stogą kur kas didesni.
Stogus statybininkai papildomai apšiltina ir remontuodami senąsias „Norfos“ parduotuves. Žiemą viduje ilgiau išlieka šiluma, o vasarą – šaltis, esant gerai šilumos izoliacijai patalpos greitai neįkaista. Taip taupomos lėšos ir vėdinimui, ir šildymui.
Baigiant statybas užsakomas ir sandarumo tyrimas – tikrinama, ar niekur nėra plyšių.
Šiluma – tiesiai iš šaldytuvų
LED apšvietimas jau nieko nebestebina – jis įrengtas visose „Norfos“ parduotuvėse. Čia visi elektros prietaisai ir apšvietimas veikia automatiškai – darbuotojui nieko nereikia nei įjungti, nei išjungti.
„Automatinis elektros naudojimas tikrai gerokai sumažina elektros suvartojimą. Čia galiu ir pasigirti: 2000 kvadratinių metrų parduotuvėje įrengtas 90 kilovatų įvadas. Kiek žinau, mūsų konkurentų elektros įvadai didesni du ar tris kartus“, – sakė pašnekovas.
Parduotuvių apšvietimas sudaro apie 35 proc., šaldymas – 35–40 proc., o visa kita įranga (technologinė įranga – arbatinukas, mikrobangų krosnelė, mėsininko pjūklas ir pan.) – likusią dalį suvartojamos elektros.
Šaldymui, kad nebūtų jokio nuostolio, „Norfos“ parduotuvėse naudojami įmontuoti agregatai, juose yra itin mažai freono. Šaldytuve dirba tik varikliukas.
Pasak vadovo, anksčiau šaldytuvuose įmontuoti kompresoriai skleisdavo itin stiprų garsą, o šiandien jie – tyliaeigiai. Be to, kompresoriai anksčiau labai šildavo, o dabar visa jų skleidžiama šiluma surenkama ir, priklausomai nuo metų laiko, arba paduodama į šildymo sistemą, arba išmetama į lauką.
„Norfos“ parduotuvės nėra prijungtos prie jokio kito šildymo šaltinio – čia užtenka tik šaldytuvuose surenkamos šilumos. Taip, pasak D.Dundulio, yra tik jų parduotuvėse. Konkurentai, net ir surinkdami šilumą iš parduotuvėse veikiančių šaldytuvų, dalį jos vis tiek gauna jungdamiesi prie šilumos tinklų.
Šiluma per įmontuotus pūtiklius patenka į parduotuves labai tikslingai – norint ir čia išvengti nuostolių, šildomos tik tos patalpų vietos, kur tos šilumos reikia. Tad ir šilumos poreikis – mažesnis.
Efektyvi vėdinimo sistema
„Vėdinimui, kad turėtume kuo mažesnius nuostolius, esame sumontavę ne vieną kamerą. Taip vėdinimo sistema tampa itin efektyvi“, – sakė verslininkas.
Itin svarbu parduotuvėse apsisaugoti nuo ilgapirščių. Apsaugos sistemos „Norfos“ parduotuvėse veikia puikiai, čia sumontuota tiek kamerų, kad būtų matoma kiekviena parduotuvės vieta ne tik prekybos salėje, bet ir už jos ribų. Saugomi ir visi kamerų įrašai.
„Apsaugos kameros ne tik apsaugo nuo vagių. Jei parduotuvėje kyla koks nors konfliktas, visada galime tiksliai pamatyti, kas ten vyko.
Situacijų, kai žiūrime, kas vyko parduotuvėje, vis pasitaiko: kas nors ką nors paliko, pametė, reikia rasti ir pan. Žinoma, montuojame ir priešgaisrines signalizacijas.
Yra buvę atvejų, kai jų prireikė ir jos suveikė puikiai. Jei kas nors užsidega, automatika įjungia sistemą ir užgesina gaisrą – nereikia nė gaisrininkų“, – pasakojo verslininkas.