Įmonių grupės duomenimis, pagamintas kuras bus ne tik siūlomas Šiaurės Europos šalims, bet ir aktyviai eksportuojamas į kitas pasaulio rinkas. Numatoma projekto investicija gali siekti 500–600 mln. eurų priklausomai nuo galutinio technologinio sprendimo.
SAF – tvarus aviacinis kuras, kuris generuoja ženkliai mažiau šiltnamio dujų emisijų. Šiuo metu jis dažniausiai gaminamas iš panaudoto aliejaus, biomasės, etilo alkoholio ir kitų organinių šaltinių.
Nuo šių metų įsigaliojo Europos Sąjungos reikalavimas, kad didesniuose oro uostuose bent 2 proc. viso sunaudojamo kuro turi būti SAF tipo. Šis mandatas palaipsniui kils, 2030 m. jau sieks 6 proc., 2035 m. – 20 proc. 2050 m. jo dalis jau turėti siekti 70 proc.
Susiję straipsniai
„Svarbu suprasti, kad 2030 m. atsiras dar viena svarbi sąlyga – iš viso patiekiamo SAF 1,2 proc. turės būti sintetinis. (...) Šis mandatas irgi palaipsniui augs, ir 2050 m. jau pusė viso SAF kuro privalės būti sintetinis. Taigi permainos aviacijos sektoriuje jau vyksta pilnu tempu“, – pranešime cituojamas „Baltic Ground Services“ vadovas ir Norsaf valdybos narys Vytautas Čekanavičius.
Anot V. Čekanavičiaus, Liepojoje bus naudojama JAV įmonės „KBR“ vystoma gamybos technologija, kai naudojamas alkoholis, bet į procesą įtraukiamas ir vandenilis su CO2. Tai reiškia, kad bus gaminamas tiek paprastas, tiek sintetinis SAF kuras.
Planuojama, kad naujoji gamykla kasmet pagamintų 100 tūkst. tonų SAF. Palyginimui, šiuo metu visuose Baltijos šalių oro uostose sunaudojama apie 400 tūkst. tonų aviacinio kuro, o pagal dabartinį 2 proc. mandatą, rinkai dabar reikia tik apie 8 tūkst. tonų SAF.