Panevėžiečio nenustebino
Balandžio 25 d. Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė žengianti į naują komunikacijos ir tapatybės formavimo etapą. Pristatė ne tik miesto šūkį, bet ir logotipą.
Miesto pozicionavimą sukūrė agentūra „The Critical“, o miesto ženklo vizualinį identitetą – dizaino studija „Taktika“. Tačiau panevėžiečiai stebėjosi, kad pastarosios vadovas – buvusio miesto mero sūnaus Igno Račkausko bičiulis M.Rimkus.
Panevėžyje dirbantis žurnalistas Rolandas Meiliūnas naujienų portalui Lrytas sakė per daug nenustebęs, kad prie naujo miesto įvaizdžio kūrimo prisidėjo M.Rimkus. Pašnekovo žiniomis, I.Račkauskas su su M.Rimkumi bičiuliaujasi dar nuo studijų laikų.
„Aš turiu nuotrauką, kur jiedu (I.Račkauskas ir M.Rimkus – red. past.) sėdi bestudijuodami kartu. Nuotraukos vienoje pusėje matyti logotipo autorius, o šalia jo – buvusio mero sūnus. Man klausimų nekyla kas yra kas. Klausimas tik toks, kiek viešasis konkursas buvo skaidrus.
Žinant kaip Panevėžio savivaldybėje yra reguliuojami tokie konkursai... Nereikia tikėtis, kad ta byla, dėl kurios buvo nuteistas buvęs Panevėžio meras, yra vienintelė veika, kuri buvo daryta...“, – viešojo konkurso skaidrumu abejojo R.Meiliūnas.
Naujienų portalas Lrytas primena, kad buvusį Panevėžio merą R.M.Račkauską ir jo buvusią patarėją Gintarę Maskoliūnienę Šiaulių apygardos teismas 2022 m. pripažino kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R.M.Račkauskui.
Pastarasis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas panaikinti nepalankų teismų nuosprendį.
Ryšių neneigia
Telefonu susisiekus su mažosios bendrijos „Taktika“ vadovu M.Rimkumi, jis aiškino, kad kurti miestui identitetą jį dar pernai pakvietė Monika Miniotaitė, Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė.
„Į mus kreipėsi M.Miniotaitė, kad pateiktume siūlymą. Mes taip ir padarėme“, – savo versiją pateikė mažosios bendrijos vadovas.
Pasak M.Rimkaus, pernai gegužės pabaigoje jie turėjo nuotolinį susitikimą su „Panevėžys NOW“ atstovais, o kvietimą pateikti pasiūlymą jie gavo tų pačių metų rugpjūčio 13 d. Laimė konkurse nusišypsojo būtent dizaino studijai „Taktika“. Panevėžiui vizualinį identitetą mažosios bendrijos darbuotojai sukūrė už 15 tūkst. eurų. Jį kurti pradėjo dar vadovaujant R.M.Račkauskui.
M.Rimkus neneigė draugystės ryšių eksmero sūnumi. Jiedu susipažino Roterdame, Nyderlanduose, kai Mantas studijavo grafinį dizainą, o Ignas – architektūrą.
„Igną pažįstu, bet sąsajų nelabai mačiau. Į mus kreipėsi ne meras, o M.Miniotaitė. Nežinau koks jos ryšys su miesto meru. Man pasirodė, kad jokios sąsajos nėra. Aš net pats nežinau ar meras žinojo, kad mes esame bičiuliai su jo sūnumi. <...> Ryšius kartais su juo (Ignu – red. past.) mes palaikome“, – atviravo M.Rimkus.
Kūrėjai internetinės svetainės neturi
Panevėžiečiams užkliuvo ir tai, kad miestui logotipą, spalvų derinius kūrusi įmonė pati neturi savo internetinės svetainės. Tiksliau ją turi, tačiau joje nurodoma, kad turinys vis dar kuriamas. M.Rimkus teisinosi, kad jie su kolega dirba dviese ir daugiausia užklausų gauna per rekomendacijas, todėl svetainei daug dėmesio neskiria.
„Turime savo portfolio, kur pateikiame savo darbų pavyzdžius. Bet, taip, neturime svetainės, tai mums tarsi žaizda ant druskos“, – paaiškino „Taktika“ direktorius.
Laimė šypsosi ne pirmą kartą
Panevėžio miestui kurtas vizualinis identitetas – ne vienintelis MB „Taktika“ laimėtas viešasis konkursas, kurį organizavo miesto savivaldybei pavaldžios įstaigos.
„Taktika“ laimėjo ir 2022 m. rengtą Panevėžio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vizualinio identiteto konkursą. Kaip nurodė M.Rimkus, konkurso vertė buvo 5 150 eurų.
„Pragiedrulių“ centro vizualinio identiteto konkursą laimėjome pagal rengiamo konkurso sąlygas, atitikome reikalavimus, mūsų pasiūlymas sudarytos komisijos sprendimu buvo geriausias, todėl ir laimėjome. Lygiai taip pat kaip ir dar keli viešuoju pirkimu laimėti konkursai (Klaipėdos savivaldybės ir Lietuvos kultūros instituto), apie kuriuos minėjau anksčiau.
Atsakant į jūsų klausimą – nemanome, kad „Sėkmė mums šypsosi“ – esame dviejų didelę patirtį sukaupusių dizainerių studija, viešuosius pirkimus laimime, nes pateikiame geriausią pasiūlymą“, – tvirtino M.Rimkus ir pridūrė, kad projektai Panevėžyje yra tik nedidelė dalis jų įgyvendintų projektų.
Pateikė savo poziciją
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybė į Lryto siųstus klausimus neatsakė ir pasiūlė kreiptis į Panevėžio plėtros agentūrą „Panevėžys NOW“.
Savivaldybės atstovai tepaaiškino, kad Agentūra yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės. Įgyvendindama savo funkcijas, Agentūra vykdė miesto vizualinio identiteto ir ženklo sukūrimo paslaugų pirkimą, taikydama neskelbiamų derybų procedūrą, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme mažos vertės pirkimams.
„Viešųjų pirkimų principai, tokie kaip skaidrumas, nediskriminavimas ir lygiateisiškumas, agentūros vykdomuose pirkimuose yra privalomi“, – rašoma savivaldybės atsiųstame komentare.
Susisiekus su „Panevėžys NOW“ direktore M.Miniotaite, ji sakė, kad „Taktika“ pasirinkta vadovaujantis objektyviais kriterijais: mažoji bendrija turėjo patirties kuriant kitų miestų vizualinį įvaizdį, jiems imponavo ir tai, kad įmonė teturi du darbuotojus ir jie operatyviai įsitraukė į diskusijas, reagavo į išsakytas pastabas.
Tačiau M.Miniotaitės paklausus iš kur ji tiksliai sužinojo apie MB „Taktika“, tiksliai atsakyti negalėjo, esą domėjosi viešojoje erdvėje, internete, girdėjo ir apie įmonės pasiekimus bendradarbiaujant su „Pragiedruliais“ bei Panevėžyje veikiančiu muziejumi „Stasys museum“.
„Iš bendro ieškojimo – radome. Kai ieškai patikimų tiekėjų, turbūt, pasitelki visus įmanomus būdus“, – tikino M.Miniotaitė.
Atsirinko tik vieną
Siekiant surasti įmonę, kuriai bus patikėtas naujas Panevėžio miesto vizualinis identitetas, buvo atlikta rinkos analizė.
Ją atliko sudaryta darbo grupė, kurioje vienas iš narių buvo ir tuometinis miesto meras R.M.Račkauskas. Tik jam netekus einamų pareigų, jį vėliau pakeitė tarybos narys, laikinai ėjęs mero pareigas Petras Lomenas.
Kiek įmonių dalyvavo atrankoje M.Miniotaitė neatsiminė, sakė, kad „buvo labai daug įvairių dizainerių“. Išanalizavusi įvairius pasiūlymus, „Panevėžys NOW“ paprašė pateikti tik vienintelių „Taktika“.
„Apžvelgus visus potencialius tiekėjus, darbo grupė priėmė sprendimą pirkti paslaugą neskelbiamos apklausos būdu iš vieno tiekėjo. Kadangi tai nedidelės vertės pirkimas, 15 tūkst. eurų be PVM, norėdami supaprastinti visą procesą kreipėmės į vieną tiekėją“, – užtikrino M.Miniotaitė.
Agentūros „Panevėžys NOW“ vadovė nesureikšmino, kad „Taktika“ vadovas buvo tuometinio mero sūnaus draugas, nepotizmo rizikos neįžvelgė: „Kai atsirenkame ir vertiname potencialius tiekėjus, mes jų neklausinėjame, kokių jie turi asmeninių ryšių, pažinčių. Neklausiame, kieno jie draugai ar giminaičiai yra. Vertinome jų kompetenciją, atliktus darbus.“
Poziciją pateikė VPT
Į viešųjų pirkimų skandalą Panevėžyje sureagavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė Lrytas atisųstame teigia, kad jeigu iš tiesų pirkimo vertė buvo iki 15 tūkst. eurų (be PVM), tai galimai buvo neskelbiamas mažos vertės pirkimas, todėl perkančioji organizacija galėjo kviesti tiekėjus į šį pirkimą, tačiau bet kokiu atveju privaloma laikytis ir nepažeisti principų: atlikti rinkos tyrimą, apsiklausti kainas tų, kurie veikia toje srityje.
VPT specialistė taip pat pridūrė, kad nepriklausomai nuo to, ar pirkimas yra mažos vertės, ar ne, jame turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo standartai, perkančioji organizacija turi gebėti pagrįsti savo priimamus sprendimus, vengiant korupcinių rizikų – rotuoti apklausiamus tiekėjus, vengti interesų konflikto.
„Kylančias visuomenei abejones, visų pirma, galėtų išsklaidyti pati perkančioji organizacija, pateikusi aiškias priežastis, kodėl pirkime dalyvauti buvo pakviestas konkretus tiekėjas, ar buvo apklausta daugiau tiekėjų, ar ne, ir kokios kainos buvo pasiūlytos“, – teigė VPT atsovė E.Butkutė-Lazdauskienė.