„Minėtų Priežiūros tarnybos sprendimų teisėtumo trūkumas kelia neformalių susitarimų ir galimo neskaidraus leidimų išdavimo riziką“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė STT korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.
STT taip pat atpažino riziką dėl neaiškiai apibrėžto nepriekaištingos reputacijos tikrinimo mechanizmo, kas gali leisti reikalavimų neatitinkantiems asmenims ar įmonėms gauti licencijas.
Susirūpinimą institucijai kelia ir tai, kad LPT gavo paramą iš ūkio subjektų, kurių dalyviai yra ir lošimų ar loterijų organizatorių dalyviai, o tai kelia interesų konflikto bei neobjektyvių sprendimų rizikas.
LPT direktorius Virginijus Daukšys pripažino gautą paramą ir atskleidė, kad tarnyba 2021–2022 m. gavo 3 tūkst. eurų paramos iš bendrovės „TV žaidimai“. Tiesa, direktorius teigia, kad ši bendrovė nėra lošimų organizatorė.
„Tokia praktika jau seniai buvo. Anksčiau buvo svarstymų, kad mūsų priežiūros tarnyba galėtų išsilaikyti iš procento lošimų organizatorių pinigų. Visada galvojome, kad mes, kaip ir kitos institucijos, galime gauti paramą, tačiau prižiūrėjome, kad ji neateitų iš lošimų organizatorių“, – aiškino V.Daukšys.
Pasak jo, parama buvo panaudota socialinei reklamai ir skrajutėms, kadangi šioms LPT funkcijoms atlikti trūksta lėšų. V. Daukšys teigia, kad su paramos gavimo problema jau yra aktyviai tvarkomasi.
STT parekomendavo Finansų ministerijai ir LPT imtis teisės aktų bei procedūrų tobulinimo darbų, siekiant užtikrinti sektoriaus skaidrumą ir vienodas sąlygas rinkos dalyviams.
LPT direktorius V. Daukšys teigia, kad planuojama įgyvendinti visas rekomendacijas kaip įmanoma greičiau, o dėl kai kurių pastabų jau net imtasi veiksmų.
„Į kai kurias pastabas, kaip paramos gavėjo statusą ar netinkamus baudų dydžius, jau atsižvelgėme“, – tikino tarnybos vadovas.
Posėdyje taip pat dalyvavęs finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas antrino institucijų įsipareigojimą taisyti klaidas ir priversti lošimų organizatorius griežčiau laikytis taisyklių. Tiesa, jo manymu, Finansų ministerijos politika ties šiuo sektoriumi turi būti tiksliai pamatuota.
„Jei lošimų sektorių mes per daug spausime, tai irgi gali turėti neigiamų pasekmių, kadangi probleminiai lošėjai nebūtinai dėl to atsisakys savo priklausomybės, o tiesiog rinksis lošti nelegaliai. Ministerijos vaidmuo iš tikrųjų nelengvas“, – teigė K.Vaitiekūnas.
LPT prižiūri 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, kurios valdo 14 lošimo namų, 175 lošimo automatų salonus, 70 lažybų punktų bei 10 iš jų organizuoja nuotolinius lošimus. LPT taip pat atsakinga iš už 2 didžiąsias loterijas organizuojančių bendrovių („Euloto“ ir „Olifėja“) priežiūrą.