„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška tokius rezultatus vadina logiškais.
„Nuo vasario pirmosios būsto paskolų turėtojams ne tik nebereikia rūpintis didele dalimi tų reikalų, kuriais reikėjo rūpintis anksčiau, bet ir patirti papildomų išlaidų. Dabar žmogui užtenka kreiptis į naująjį kredito suteikėją, kuris pats atlieka didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Pradinis kredito suteikėjas yra įpareigotas nemokamai pateikti visus reikalingus duomenis bei dokumentus, o naujasis kredito teikėjas prisiima visas paskolos refinansavimo išlaidas: sumoka už nekilnojamojo turto vertinimą, notaro, hipotekos ir kitas reikalingas paslaugas“, – pasakoja J.Ivaška.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, įsigaliojus naujosioms taisyklėms, vasario mėnesį buvo refinansuota beveik tris kartus daugiau būsto paskolų nei šių metų sausį ir beveik dvigubai daugiau, nei vidutiniškai per mėnesį 2024-aisiais. LB taip pat atkreipia dėmesį, jog, atsižvelgiant į tai, kad refinansavimo procesas užtrunka, labai tikėtina, kad šiuo metu į statistiką yra patekę dar ne visi vasario mėnesį inicijuotų refinansavimo procesų rezultatai.
Susiję straipsniai
J.Ivaškos nuomone, suaktyvėjusį refinansavimą labiausiai lėmė du veiksniai: su refinansavimu susijusių išlaidų perkėlimas kredito suteikėjui ir pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjanti būsto paskolų marža. Kalbėdamas apie pastarąją, „Urbo“ atstovas pabrėžia, jog atskirais atvejais gyventojams ją pavyksta susimažinti ir ketvirtadaliu ar net trečdaliu.
Kiek galima sutaupyti?
Refinansavus turimą būsto paskolą, konkreti sutaupyta suma priklauso nuo daugybės veiksnių – paskolos likučio sutarties persirašymo metu, jos trukmės, paskolos turėtojo pajamų dydžio ir t. t.
„Pavyzdžiui, turime 80 tūkst. eurų dydžio, 25-erių metų trukmės būsto paskolą, kuri grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, o jos metinės palūkanos siekia 4,2 proc. Jei, šią paskolą refinansuojant, palūkanos sumažinamos iki 3,7 proc., mėnesinė įmoka sumažėtų daugiau nei 22 eurais (apytiksliai nuo 431 iki 409 eurų), o per 25-erius metus pavyktų sutaupyti daugiau nei 6,5 tūkst. eurų“ – skaičiuoja J.Ivaška.
Remdamasis surinktais duomenimis, LB skelbia, kad vasario mėnesį refinansuotų būsto paskolų vidutinė marža sudarė 1,4 proc. ir buvo mažesnė už vidutinę naujos būsto paskolos maržą. Pasak LB, refinansuodami turimas būsto paskolas, jų turėtojai vasario mėnesį vidutiniškai maržą susimažino 0,55 proc. punkto, o tai jiems leis per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupyti po 8 tūkst. eurų. Visi vasario mėnesį būsto paskolas refinansavę vartotojai per visą paskolos laikotarpį kartu sutaupys iki 1,5 mln. eurų.
Kas iš refinansavimo laimės daugiausiai?
J.Ivaška pabrėžia, kad didžiausią naudą, refinansuodami savo turimas būsto paskolas, gali turėti tie, kurie sutartis sudarė tuomet, kai palūkanos buvo stipriai išaugusios. Pernai rudenį „Urbo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. būsto paskolų gavėjų yra pasirašę kredito sutartis su 2–3 proc. dydžio palūkanų marža, o 11 proc. – su didesne nei 3 proc. palūkanų marža.
„Pavyzdžiui, vien Euribor 6 mėnesių bazinės palūkanos nuo daugiau nei 4 proc. 2023 m. spalį šiuo metu yra sumažėję dvigubai – iki 2,1 proc. Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais maždaug trečdaliu mažėjo ir vidutinė Lietuvoje išduodamų būsto paskolų bankų marža: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,6 proc. šių metų pradžioje. Tad aukštų palūkanų laikotarpiu paimtų būsto paskolų savininkams šiuo metu yra itin palankus metas apsvarstyti refinansavimo galimybę“, – sako J.Ivaška.
LB skaičiavimais, iš viso per 2024–2025 m. dėl paskolų sąlygų su savo banku persitarė ar kitame banke paskolą refinansavo beveik 20 tūkst. vartotojų. Susimažinę būsto paskolų maržas, visi kartu jie potencialiai sutaupys daugiau nei 125 mln. eurų. Pasak LB, refinansavus absoliučiai visas mūsų šalyje išduotas būsto paskolas, bendrai būtų galima sutaupyti iki pusės milijardo eurų.