„Labai tikiuosi geranoriško pokalbio – kitą savaitę susitinku tiek su mūsų senjorų organizacijų atstovais, tiek su verslo lyderiais, tikrai esu pasirengęs klausyti jų pastabų ir tikrai esu pasirengęs pristatyti tas idėjas, kurias iš dalies jau pristatėme“, – žurnalistams lankydamasis Macikuose ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
Jis priminė, kad verslo bendruomenė pernai pirmoji iškėlė idėją dėl to, kad Lietuvos gynybai turėtų būti skiriama daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tikrai mes sąmoningai nenorime ir nesiekiame, kad Lietuvos ekonomikai būtų sunkiau, tačiau verslo bendruomenė, aš manau, yra labai pilietiška, aš ne kartą galėjau įsitikinti, kad jie galvoja ir apie mūsų šalies saugumą“, – teigė prezidentas.
Susiję straipsniai
G.Nausėdos teigimu, gynybos finansavimui didinti Seime jau priimtas įstatymas dėl didesnės Lietuvos banko (LB) pelno dalies nukreipimo į Valstybės gynybos fondą, planuojama teikti ir siūlymus dėl to, kaip mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo atotrūkį.
Ministrų kabinetas kitą trečiadienį ketina svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimą.
Tarp siūlymų numatyta 1 proc. didinti įmonių pelno mokestį – stambioms jis kiltų iki 17 proc., lengvatinis tarifas siektų 7 proc.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G.Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.