Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1,7 proc. – tai kone tris kartus mažiau nei praėjusių metų pabaigoje, kai fiksuotas 4,5 proc. augimas.
Ekonomistai teigia, kad taip nutiko dėl sankcijų, tiekimo problemų ir centrinio banko politikos.
Kainos auga stulbinančiu greičiu – netgi sparčiau nei pirmaisiais karo metais.
Statistika rodo, kad bulvės, kopūstai ir svogūnai Rusijoje per metus pabrango daugiau nei du kartus. Labiausiai kilo bulvių kaina. Jos per metus pabrango 133 proc. – iki kone 122 rublių (1,44 euro) už kilogramą. Bet yra ir tokių, kurios kainuoja 300 rublių (3,53 euro) – šios dukart brangesnės net už bananus, praneša „Popularnaja politika“.
Kopūstai taip pat pabrango du kartus ir kainuoja 90 rublių (1,06 euro) už kilogramą, svogūnų kainos pašoko 88 proc. iki 76 rublių (0,89 euro) už kilogramą.
Panašu, kad Kremlius rengiasi įvesti valstybės kontroliuojamas maisto produktų kainas, rašo „themoscowtimes.com“.
Trylika pagrindinių pramonės asociacijų, atstovaujančių maisto produktų mažmenininkams, gamintojams, perdirbėjams ir vartotojų teisių gynėjams, raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Michailą Mišustiną, prašydamos, kad valstybė nereguliuotų maisto produktų kainų. Tai, kad toks laiškas atsirado, rodo, jog vyriausybė yra arti sprendimo priėmimo.
Grįžkime prie bulvių. Pastarąjį sezoną jų derlių veikė prastos augimo sąlygos. Praėjusiais, 2023 m., bulvių derlius buvo rekordinis. Tačiau šias daržoves nelengva sandėliuoti. Anksčiau bulvių perteklių buvo galima eksportuoti, tačiau dabar eksportui (taip pat ir importui) kyla daug biurokratinių kliūčių: į „nedraugiškas“ šalis eksportuoti negalima, o „draugiškoms“ šalims taikomos kvotos.
Apskritai paprasčiau leisti bulvėms supūti, kaip ir nutiko daliai gausaus 2023 m. derliaus. Po to ūkininkai nusprendė sumažinti sėjamus plotus.
Tačiau ir anksčiau bulvių augintojai susidurdavo su netinkamais orais, o kainos vis dėlto nepasiekdavo kosminių aukštumų. Tad kas gi atsitiko?
Pirma, smarkiai sumažėjo importuojamų bulvių kiekis – nuo karo su Ukraina pradžios Rusija nutraukė bet kokį importą iš „nedraugiškų“ šalių. Tačiau net ir „draugiškosios“ vis dar nenoriai prekiauja: kadangi užsienio valiutos trūksta, Maskva mieliau atsiskaito rubliais ar net natūra, pavyzdžiui, Egiptas priima „užmokestį“ rusiškais grūdais.
Rusijos ūkininkų padėtis tampa vis nestabilesnė. Paskolas gauti darosi sunkiau, o valstybė skiria pinigų tik turimoms skoloms restruktūrizuoti.
Ūkininkai dar nebuvo matę tokių mažų maržų. Žemės ūkio technika brangi. Importuotos technikos kaina išaugo 40–60 proc. – lengviau parduoti ūkį ir už gautus pinigus susikurti mažiau varginantį gyvenimą.
Padidino biudžeto deficito prognozę
Sunkumų kyla ne tik ūkininkams. Rusijos Finansų ministerija daugiau nei tris kartus padidino 2025 m. Rusijos federalinio biudžeto deficito prognozę, nes dėl pigios naftos ketvirtadaliu sumažėjo energetikos pajamų prognozė. Naftos kainų kritimą sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos eskaluojamas tarifų karas.
Pagal biudžeto pataisas šių metų deficitas išaugs iki 3,79 trln. rublių (44,5 mlrd. eurų), arba 1,7 proc. BVP, kai praėjusiais metais skylė ižde buvo 3,48 trln. rublių (40,9 mlrd. eurų) (taip pat 1,7 proc. BVP).
Remdamasi naujienų agentūra „Reuters“, „Moscowtimes.com“ atkreipė dėmesį, kad deficito prognozės pakoreguotos prieš ilgąsias gegužės mėnesio šventes, kai daugelis rusų išvyksta ilsėtis ir vargiai kreipia dėmesį į naujienas.
Iš pradžių Finansų ministerija prognozavo, kad 2025 m. deficitas sieks 1,17 trln. rublių (13,7 mlrd. eurų), arba 0,5 proc. BVP.
Prognozuojama, kad biudžeto pajamos nuo 40,3 trln. rublių (47,4 mlrd. eurų) sumažės iki 38,5 trln. rublių (45,2 mlrd. eurų), o išlaidos nuo 41,5 trln. rublių (48,8 mlrd. eurų) padidės iki 42,3 trln. rublių (49,7 mlrd. eurų), daugiausia dėl rekordinių karinių išlaidų Rusijos karui Ukrainoje.
Kovo pradžioje jau buvo skelbta, kad dėl didėjančių valstybės išlaidų tęsiantis karui Ukrainoje per pirmuosius du metų mėnesius smarkiai išaugo Rusijos biudžeto deficitas. Jis sausį ir vasarį kartu paėmus siekė 2,7 trln. rublių (apie 29 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra „Elta“.
Finansų ministerijos pajamų iš naftos ir dujų sąmata buvo sumažinta 2,6 trln. rublių (30,5 mlrd. eurų) iki 8,32 trln. rublių (97,8 mlrd. eurų) (3,7 proc. BVP).
Rusijos išlaidos per praėjusius trejus metus sparčiai augo, nes šalis po invazijos į Ukrainą daug lėšų skyrė kariniam ir gynybos sektoriui. Biudžeto deficitas pernai sudarė 31 mlrd. eurų arba 1,7 proc. BVP.
Šiais metais, padidinusi mokesčius gyventojams ir įmonėms, Finansų ministerija tikėjosi iždo skylę sumažinti ir pradėti kaupti rezervus.
Per pastaruosius trejus metus federalinio biudžeto išlaidos išaugo 1,6 karto. 2025 m. trečdalį biudžeto įstatyme numatytų išlaidų turėjo sudaryti išlaidos gynybai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius feisbuke sureagavo: „Tai jau kaip ir oficialu. Rusijos pinigai karui finansuoti baigėsi.“
„Nuo 2022 metų, prasidėjus karui, Rusijos biudžetas kiekvienais metais svyravo 3,2–3,5 trln. rublių ribose ir tas deficitas buvo finansuojamas iš „Nacionalinio gerovės fondo“, kuriame buvo sukaupti iš naftos pardavimų praeityje sukaupti pinigai.
Atitinkamai tas fonas panašia apimtimi 2022, 2023, 2024 metais ir mažėjo. Šiemet to fondo biudžeto deficitui finansuoti nebeužteks. Ir visiškai neaišku ką Rusija darys, jei reikės kariauti ir 2026 metais...“, – rašė M.Nagevičius.
Nafta pigo
Naftos kainos, kurios trečiadienį, gegužės 7 d., vėliau sumažėjo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai pabrango 0,34 proc. – iki 62,36 JAV dolerio už barelį, WTI brango 0,51 proc. – iki 59,39 JAV dolerio už barelį.
Abu šie indeksai pirmadienį pasiekė ketverių metų žemumas. Taip rinkos sureagavo į OPEC+ planus sparčiau didinti gavybą. „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai pirmadienio rytą atpigo 2,81 proc. – iki 59,6 JAV dolerio už barelį, o WTI – 3,07 proc. – iki 56,5 JAV dolerio už barelį.
Nepaisant mažėjančių kainų ir lūkesčių dėl silpnėjančios paklausos, naftą išgaunančios šalys OPEC+ šeštadienį susitarė antrą mėnesį iš eilės sparčiau didinti naftos gavybą: birželį kvotos padidės 411 tūkst. barelių per parą, pranešė kartelis.
Finansinių paslaugų grupė „Barclays“ 2025 m. „Brent“ rūšies naftos kainos prognozę sumažino 4 JAV doleriais – iki 66 JAV dolerių už barelį, o 2026 m. – iki 60 JAV dolerių už barelį. ING bankas tikisi, kad 2025 m. „Brent“ rūšies naftos kaina vidutiniškai sieks 65 JAV dolerius, o anksčiau prognozavo 70 JAV dolerių už barelį.
Rublio kursas – pagal „exchange.lt“.