Kaip nurodė ministerija, tai šalies jūrų sektoriui leis sudaryti ir platinti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius jūrinius žemėlapius.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, kad šios konvencijos ratifikavimas sustiprins Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį, padės valstybei parengti daugiau hidrografijos specialistų ir kurti produktus.
Iniciatyvą paskutinėje stadijoje palaikė visi 112 balsavusių parlamentarų.
Lietuva iki šiol buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė neprisijungusi prie THO.
Vyriausybės nutarime teigiama, kad tapusi THO nare Lietuva turės prieigą prie visų šios organizacijos standartizacijos ir gebėjimų stiprinimo procesų. Tai padės toliau plėtoti nacionalinę hidrografinę veiklą, užtikrinant įsipareigojimus vykdyti jūrų saugos ir aplinkosaugos pareigas pasauliniu mastu.
1921 m. įkurta Tarptautinė hidrografijos organizacija yra tarpvyriausybinė, techninė ir konsultacinė organizacija, šiuo metu vienijanti 100 pasaulio valstybių ir turinti biurą Monake. Vienas iš pagrindinių jos tikslų – įvairių tarptautinių hidrografijos standartų ir rekomendacijų tvirtinimas, hidrografijos ir jūrlapių paslaugų nuostatų globalus vienodinimas ir koordinavimas.
Tarptautinė hidrografijos organizacija taip pat kuria naujus techninius standartus, juos prižiūri ir pasauliniu mastu organizuoja naujų hidrografijos standartų diegimą.
Numatoma, kad šiuo metu naudojamas S-57 elektroninių jūrlapių duomenų apsikeitimo standartas nuo 2026 m. bus pakeistas nauju S-100 standartu.