Siūlymais taip pat planuojama didinti valstybės garantuojamų paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių sandorių sumą nuo 12 mln. eurų iki 100 mln. eurų.
Visais kitais atvejais – ne krašto apsaugos projektams – garantijas ir toliau teiktų Seimas. Tiesa, parlamentas spręstų, ar suteikti garantiją didesnei nei 100 mln. eurų dydžio paskolai, kaip anksčiau didesnei nei 12 mln. eurų, o mažesnei – Vyriausybė.
„Reikėtų (…) limitą padidinti ir neapkrauti Seimo mažų sumų garantijų sprendimų tvirtinimu“, – teikdamas projektus Seime kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Siūloma leisti teikti valstybės garantijas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, taip siekiant pritraukti papildomų investicijų į šalies viduje vystomus krašto apsaugos projektus.
Finansų ministerijos teikiamą Valstybės skolos ir jį lydinčių įstatymų projektus ketvirtadienį pateikimo stadijoje palaikė 93, prieš buvo 2 ir susilaikė 8 parlamentarai.
Priimdama sprendimus dėl garantijų, Vyriausybė turėtų neviršyti tam tikrų metų biudžete nustatyto valstybės garantijų limito.
Anot Finansų ministerijos, Seimo sprendimu sudaromų sandorių su valstybės garantijomis sumą reikia didinti, per pastaruosius dešimtmečius išaugus Lietuvos institucijų pajamoms ir kitiems finansų dydžiams.
Skaičiuojama, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų pajamos nuo 1996 iki 2024 metų išaugo daugiau kaip 9 kartus (atitinkamai nuo 2,24 iki 20,57 mlrd. eurų).
Tuo pačiu laikotarpiu Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skola išaugo nuo 1,35 iki 29,13 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) – nuo 9,77 iki 77,88 mlrd. eurų, o skolinimosi valstybės vardu poreikis – nuo 0,45 iki 5,5 mlrd. eurų.