„Mokesčiai yra viena dalis, tačiau yra kitų galimybių ir kitų šaltinių. Tas pats lengvatinis skolinimasis neturėtų būti atmestas, nes Lietuva, lyginant su likusia Europa, nėra įsiskolinusi valstybė – tikrai atrodome gerai. Skolinimosi galimybė turi būti svarstoma rimtai ir tai, galbūt, turėtų būti pagrindinis gynybos finansavimo šaltinis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D.Matulionis.
Jo teigimu, gynybos finansavimas neturėtų būti priešinamas su valdančiųjų siūlomais mokesčių pakeitimais.
„Nereikia priešinti, nes visuomenėje ne visi pritaria mokėti didesnius mokesčius, kad finansuoti gynybą. Taip, kai kurie pritaria, tačiau čia gali būti supriešinta visuomenė. Kažkiek iš mokesčių tikrai galime skirti gynybai, bet tai nebus pagrindinis šaltinis papildomo biudžeto, kuris reikalingas krašto apsaugai“, – argumentavo patarėjas.
Susiję straipsniai
Pirmadienį Finansų ministerija registravo atnaujintus mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie trečiadienį turėtų būti svarstomi Vyriausybėje.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G.Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.