G. Paluckas: tikiuosi, kad mėgstantys paspekuliuoti šį posėdį girdi
Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje finansų ministras Rimantas Šadžius pripažino, jog reta įstatymų leidybos iniciatyva sulaukia tiek visuomenės dėmesio.
„Gal ir gerai – labai atviru būdu, visišku skaidrumu visuomenė, suinteresuotos organizacijos ir žiniasklaida, atskiri piliečiai galėjo dalyvauti šitame aptarime. Jie matė atskiras stadijas.
Žinoma, politinis darbas taip pat vyko – noriu padėkoti premjerui, kuris tikrai operatyviai organizavo koalicijos pasitarimus“, – teigė R.Šadžius, nors koalicijos adresu anksčiau ir skriejo ne viena kritikos strėlė dėl komunikacijos trūkumo.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas pateikė skaičiavimus, rodančius, kiek lėšų šie pokyčiai sugeneruotų gynybos reikmėms.
„Nepaisant to, jog viešoje erdvėje yra labai įdomios argumentacijos, labai įdomių diskusijų ir faktų, kurie su realybe absoliučiai prasilenkia, noriu pasakyti, kad iš šių pakeitimų jau 2026 m. gynybai finansuoti tiesiogiai eis 345 mln. Eur, tuo metu 2027 m. – 513 mln. Eur.
Tie, kurie mėgsta paspekuliuoti, tikiuosi, šį posėdį irgi stebi ir girdi, jog šie gynybos ir šalies atsparumo klausimai sprendžiami labai rimtai“, – sakė premjeras.
Jis taip pat pridūrė besitikintis, kad paruoštos mokestinės korekcijos dramatiškai nemažina verslo konkurencingumo ir ekonomiškai nespaudžia silpniausių visuomenės grupių, tačiau sprendžia Lietuvai svarbias problemas bei iššūkius.
Finansų ministras ramino
Anot finansų ministro R.Šadžiaus, nuo pirminio siūlymų pateikimo priimti pokyčiai atliepia netikėtus pastebėjimus, kuriuos rašydamas teisės aktus biurokratas įprastai praleistų pro akis.
Pristatydamas laukčiančias permainas R.Šadžius ramino, jog siūlomi pakeitimai palies tik didžiausias pajamas gaunančius Lietuvos piliečius, mat šie atitinkamai turi didžiausias galimybes prisidėti prie bendrųjų reikmių.
„Mūsų siūlomi pakeitimai liečia asmenis, gaunančius dideles pajamas. Mažų pajamų dalyje siūlome sistemos nekeisti – (gaunantiems) iki 35 tūkst. Eur per metus apmokestinimo salygos praktiškai nepasikeis“, – žadėjo finansų ministras.
R.Šadžius pripažino, jog daugiausiai diskusijų sukėlė NT mokesčio įstatymo pakeitimai.
„Stengėmės išplėsti NT mokesčio bazę ir mokėtojų skaičių, peržiūrėti ribas. Diskutuojamų variantų buvo labai daug. Tiesą pasakius, diskusija tęsėsi iki vakar vakaro, netgi šiandien ryto“, – pridūrė finansų ministras.
Tiesa, mokėti NT mokestį tektų ne visiems – Finansų ministerija siūlo numatyti išimtį.
„Atsižvelgiant į labai svarbų Žemės ūkio ministerijos pastebėjimą mes siūlome atleisti nuo NT mokesčio turtą, kuris buvo naudojamas žemės ūkio veikloje, bet po to dėl vienokių ar kitokių priežasčių nustotas naudoti“, – sakė R.Šadžius.
Atleisti nuo NT mokesčio tokį būstą siūloma penkerių metų laikotarpiui.
„Tiek laiko užima jį transformuoti, parduoti ar kažkaip kitaip utilizuoti“, – paaiškino finansų ministras.
Tam, kad visi šie pokyčiai įsigaliotų, jiems dar turės pritarti Seimas.
Kas keistųsi
Balandžio mėnesį Finansų ministerijos pristatyti siūlymai ne kartą buvo kritikuojami ne tik politikų, bet ir verslo atstovų, pramonės ar profesinių asociacijų. Atsižvelgus į pastabas, pirmadienį ministerija registravo keletą pakeitimų.
Siūlomame pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimų projekte išliko siūlymas atsisakyti lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms. Taip pat toliau siūloma nuo 9 iki 12 proc. padidinti lengvatinį PVM tarifą, kuris taikomas apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.
Išliko siūlymas 1 proc. – iki 17 proc. – didinti standartinį pelno mokesčio tarifą, o lengvatinį – iki 7 proc.
Valdantieji taip pat siekia įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie priklausytų nuo visų sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies.
Iš pradžių buvo siūlyta iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio metinių pajamų taikyti 20 proc. tarifą, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., o virš 120 VDU – 36 proc. tarifą.
Tačiau 36 proc. GPM tarifo didžiausioms – aukštesnėms nei 120 VDU – pajamoms atsisakyta, pakoreguotas savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas.
Į planus įtrauktas ir siekis įvesti cukraus mokestį – tokiu būdu saldinti gėrimai būtų apmokestinti akcizais. Nuspręsta siūlyti apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų daugiau kaip 2,5 g/100 ml., taip pat gėrimų paruošimui naudojamus koncentratus.
Skaičiuojama, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 Eur, 1 litras koncentrato – 1,27 Eur, 100 gramų koncentrato – 0,52 Eur.
Taip pat siūloma 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
NT korekcijos
Tikriausiai opiausiu pastarojo laikotarpio klausimu tapo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Pakoregavusi pradinį siūlymą trečiadienį Finansų ministerija registravo įstatymą, kuriuo savivaldybėms siūloma šio mokesčio grindis leisti nustatyti pačioms.
Kaip antradienį ir minėjo premjeras G.Paluckas, savivaldybėms paliekamas vienintelis ribojimas – virš nustatytos ribos tarifo pasirinkimas nuo 0,1 iki 1 proc.
Tiesa, prieš nustatant konkretų mokestį, savivaldybės turėtų įvertinti NT mokestinę vertę ir savininko socialinę bei ekonominę padėtį.
Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą.
Tuo metu visas likęs gyventojui priklausantis NT būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad būstui, kurio vertė siekia nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. Eur, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, tuo metu nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. Eur – 0,2 proc. tarifas, nuo 400 tūkst. Eur iki 600 tūkst. Eur – 0,5 proc. tarifas, o didžiausias – 1 proc. tarifas – būtų taikomas būstui, kurio vertė viršija 600 tūkst. Eur.
Apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui galiotų iki 2030 m.
Komercinio būsto apkomestinimas išlieka toks pat. Siūloma, kad jam būtų pritaikomas savivaldybių nustatytas 0,5–3 proc. tarifas. Taip pat išlieka siūlymas tokį NT apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu.
4 proc. tarifu siūloma apmoestinti neprižiūrimą ar apleistą komercinį būstą.
Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas penkerius metus, kaip yra dabar, o kas trejus.
I. Ruginienė: džiaugiuosi, kad tam tikros pastabos buvo įvertintos
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prieš trečiadienį vykusį posėdį teigė besitikinti, kad Vyriausybėje trečiadienį pateikiamas mokesčių pakeitimų projektas atitiks ir jos vadovaujamos ministerijos viziją.
„Tikiuosi, kad tas projektas atitinka ir mūsų ministerijos viziją ir manau, kad bus bendru sutarimu priimtas Vyriausybėje. (...) Šiandien dar turėsime laiko padiskutuoti ir sužiūrėti paskutines pastabas per pasirengiamąjį posėdį“, – žurnalistams trečiadienį sakė I.Ruginienė.
„Manau, kad nuo pirminio varianto iki šiandien ant stalo gulinčio projekto yra padaryti pakankamai geri ir teigiami pokyčiai“, – teigė ministrė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovės, Finansų ministerija atsižvelgė į pastabas, ypač džiaugiasi dėl didesnio savivaldybių įtraukimo sprendžiant dėl NT mokesčio.
„Aš džiaugiuosi, kad tam tikros pastabos buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta. Džiugu, kad koalicijoje buvo sutarta, jog savivaldybės galėtų atsižvelgti į itin jautrius atvejus ir padaryti dar daugiau išimčių, nei dabar yra numatyta“, – vertino I.Ruginienė.
Prezidentas valdančiuosius kritikavo ir ragino duoti pažadą
Verslo atstovai anksčiau pritarė siūlymui iki 17 proc. didinti pelno mokestį – tai esą galėtų įvykti tuo atveju, jei su mokesčių pakeitimais susiję sprendimai būtų atidedami bent iki rudens.
Verslas taip pat laikosi savo ankstesnio siūlymo ankstesnį iki 22 proc. didinti PVM.
Tiesa, valdančiųjų siūlomi pokyčiai verslo bendruomenei kelia nerimą dėl tolimesnės Lietuvos ekonomikos raidos. Baiminamasi, kad priėmus permainas sustos investicijos, stagnuos atlyginimai, augs vartojimo kainos, o Lietuvos konkurencingumas silpnės.
Atsižvelgdami į jų manymu gresiantį pavojų, daugiau nei 200 verslo, pramonės ir profesinių asociacijų kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą atviru laišku.
„Verslas prašo prezidento G.Nausėdos inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo modelio, kuris negriautų šalies ekonominių pagrindų, suburti darbo grupę Prezidentūroje, kuri kurtų sprendimus kartu su socialiniais partneriais ir ekspertais bei padėti užtikrinti tikrą dialogą, kurio šiuo metu, pasak verslo atstovų, trūksta“, – buvo teigiama Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pranešime.
Antradienį G.Nausėda taip pat susitiko su senjorus vienijančių, Nacionalinio skurdo mažinimo, verslo organizacijų atstovais ir aptarė vadančiųjų siūlomų pokyčių poveikį.
Po susitikimo šalies vadovas kritikavo Vyriausybės komunikaciją dėl siūlomų NT mokesčio pakeitimų.
„Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, tokia situacija susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos buvo pateikiamos nesuderintos, nekomunikuotos ir sukėlė jeigu ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje“, – sakė G.Nausėda.
Jis taip pat sakė, kad NT mokestis neužtikrins šalies gynybos poreikių.
Verslui nerimaujant dėl siūlomų mokesčių pakeitimų, G.Nausėda ragino valdančiuosius įsipareigoti po šių pakeitimų kadencijai stabdyti bet kokias mokesčių korekcijas.
Jei mokesčių paketui Seime būtų pritarta iki liepos 1 dienos, pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų.
Skaičiuojama, kad kitąmet į valstybės ir savivaldybių biudžetus pokyčiai padėtų papildomai surinkti 248,7 mln. Eur. Tuo metu 2027 metais šios lėšos siektų 624,6 mln. Eur.
mokesčių reformanekilnojamojo turto (NT) mokestisPridėtinės vertės mokestis (PVM)
Rodyti daugiau žymių