„Ar taip tik atrodo, ar iš tiesų dabar lėktuvai krenta dažniau?“ – tokie ir panašūs komentarai iš sunerimusių keleivių pasipylė pastaraisiais mėnesiais po to, kai naujienų sraute šalia įprastų aktualijų ėmėme vis dažniau matyti šiurpius aviakatastrofų vaizdus, – pranešime žiniasklaidai teigia Balys Rimkus, „Oro skundo“ įkūrėjas, oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas.
Pasak jo, tarp jų buvo sausio gale Vašingtoną sudrebinusi nelaimė, kai po susidūrimo su sraigtasparniu į upę nukrito daugiau kaip šešiasdešimt žmonių skraidinęs keleivinis lėktuvas. Tai buvo daugiausiai gyvybių pareikalavusi aviakatastrofa Jungtinėse Valstijose nuo teroro akto 2001 m. rugsėjo 11-ąją.
Neramios nuotaikos tik sustiprėjo, kai vasario pradžioje JAV Filadelfijos mieste po pakilimo nukrito septynis keleivius skraidinęs nedidelis lėktuvas, o kiek vėliau Kanadoje, Toronto oro uoste, leisdamasis apvirto „Delta Air Lines“ lėktuvas, kuriuo skrido apie aštuoniasdešimt žmonių. Neseniai žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie Niujorke nukritusį sraigtasparnį ir juo skridusių šešių žmonių, tarp kurių buvo trys vaikai, žūtį.
„Nieko keisto, kad šios ir kitos žinutės pasėjo nemažai nerimo ir Lietuvoje. Pernai lapkritį Vilniuje, visai šalia gyvenamojo namo, nukritęs krovininis lėktuvas gerokai sustiprino skrydžių baimę tiems keleiviams, kurie ir taip yra labiau linkę nerimauti skrisdami lėktuvu, ir apskritai padidino žmonių jautrumą šiai temai.
O tokių žmonių yra tikrai nemažai. Jau pats skrydis, kaip rodo tyrimai, yra stresą keliantis veiksnys, o jei dar kyla abejonių dėl skrydžio saugumo, stresas gali virsti net ir paniška baime, dėl kurios vien mintis apie būsimą skrydį gali atrodyti nebepakeliama“,– tikina B.Rimkus.
Tad kas gi vyksta aviacijos pasaulyje ir ar tikrai lėktuvai dabar krenta dažniau? Galiausiai, ar skristi apskritai yra saugu?
Eksperto teigimu, kokios bebūtų gąsdinančios naujienos apie aviakatastrofas, statistika rodo, kad skrydžių globalioje oro erdvėje vis daugėja, o jiems tenkantis įvairių aviacinių incidentų skaičius – mažėja.
Apibendrinta, kas nors incidentų rizika išlieka, tačiau žiūrint plačiau, oro transportas vis dar tebėra saugesnė transporto priemonė nei kelionės traukiniu ar automobiliu.
Taip pat pridurta, kad iš tiesų žvelgiant į aviacijos sektorių JAV giliau, išryškėja svarbios sisteminės problemos.
Pranešime spaudai minima, kad COVID-19 pandemijos metu Lietuva pasielgė labai išmintingai nepaskubėjusi atleidinėti už skrydžių valdymą atsakingų specialistų – skrydžių vadovų. Nors skrydžių pandemijos metu reikšmingai sumažėjo, skrydžių vadovų darbo vietos Lietuvoje buvo išsaugotos.
"Šis išmintingas sprendimas lėmė, kad Lietuvoje dabar nejaučiame už skrydžių valdymą atsakingų specialistų trūkumo. Deja, kitose šalyse nutiko priešingai", – teigia B.Rimkus.
„Per koronaviruso pandemiją skrydžių vadovai daug kur buvo atleidžiami arba juos tiesiog nustota samdyti. Tai buvo esminė klaida, nes tai yra viena tų didelę atsakomybę turinčių specifinių profesijų, kur mokytis reikia labai ilgai, o ir pats darbas susijęs su dideliu stresu. Tad jei šių specialistų staiga pritrūksta, surasti jų gali būti ir labai sudėtinga, ir imlu laikui, – pabrėžia „Oro skundo“ įkūrėjas.
Anot jo, žvalgantis po Europos šalis matyti, kad daugelis šalių dabar susiduria su skrydžių vadovų trūkumo problema. Ne išimtis ir JAV, kur skrydžių vadovų trūksta jau kurį laiką.
Kaip aiškina, kai neseniai Vašingtone karinis sraigtasparnis susidūrė su keleiviniu lėktuvu, šį skrydį turėjo techniškai prižiūrėti du už skrydžių valdymą atsakingi specialistai, o iš tiesų prižiūrėjo tik vienas. Šiuo metu JAV, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, trūksta maždaug dviejų tūkstančių skrydžių vadovų.
„Jų trūko jau senokai, ir tuometinio JAV prezidento Joe Bideno administracija ketino juos samdyti ir iš esmės spręsti skrydžių vadovų trūkumo problemą. Tačiau valdžiai pasikeitus, o kartu pasikeitus ir JAV administracijos požiūriui, šie planai buvo sustabdyti.
Mano vertinimu, neortodoksinis požiūris į viešojo sektoriaus valdymą JAV sukelia nemažai iššūkių įvairiose srityse. Aviacijos sektorius čia ne išimtis“, – sako B.Rimkus.
Pirmas dalykas, kurį turi padaryti kompetentingas vadovas, anot jo, užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi saugūs. Psichologinio saugumo koncepcija, plačiai tyrinėta organizacinės psichologijos mokslininkų, įrodo: kai darbuotojas nerimauja dėl savo ateities, jo kognityviniai resursai nukreipiami ne į darbą, o į grėsmės šaltinio stebėjimą.
Pasak pašnekovo, ypač tai pasireiškia profesijose, kur kasdien priimami gyvybiškai svarbūs sprendimai. Institucinis nestabilumas turi tiesioginės įtakos šių darbuotojų saugumo jausmui ir susikaupimui darbe.
Tuo tarpu, kaip aiškina, nuo valdžios pasikeitimo pradžios Jungtinių Valstijų viešajame sektoriuje prasidėjo dideli struktūriniai pokyčiai, kurie palietė ir aviacijos sritį.
Vykdomos reformos, kaip tikina, pasėjo didelį neužtikrintumą ir tų žmonių, kurie kasdien neša didžiulę atsakomybę valdant tūkstančius skrydžių JAV oro erdvėje, tarpe.
Ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas JAV pastaruoju metu smarkiai šoktelėjo, rodydamas, kad viešojo sektoriaus institucijos veikia nestabilioje aplinkoje. Federalinės aviacijos administracijos (FAA) darbuotojai, įskaitant skrydžių vadovus, taip pat jaučia šių pokyčių pasekmes. Beje, vertinant istorinius duomenis, ankstesniais stabilumo laikotarpiais kokį dešimtmetį aviaciniai incidentai JAV buvo labai reti.
Kaip teigia, panašu, kad masiniai valstybės tarnautojų atleidimai JAV prisidėjo prie didelės suirutės, kuri neaplenkė ir aviacijos sektoriaus.
„Įsivaizduokite, kaip jaučiasi žmogus, kuris dirba itin atsakingą darbą, valdo skrydžius, ir kuris galvoja, kad galbūt tave tuoj tuoj atleis. Nors jis, kaip ir daugelis, turi paskolų ir mažų vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. O juk skrydžių vadovų profesija apskritai yra unikali. Kur tu dirbsi, jei tave atleis?
Negana to, kadangi skrydžių vadovų JAV ir taip trūksta, esamų specialistų krūviai ir taip yra padidėję, žmonės – pervargę. Tokiose situacijose labai natūralu ir žmogiška, kad imsi daryti klaidas. Klaidas, kurios gali kainuoti gyvybes.
Viešasis sektorius JAV visuomet pasižymėjo efektyvumu. Tyrimai rodo, kad istoriškai viešasis sektorius JAV sugebėdavo pasiekti panašius rezultatus mažesnėmis sąnaudomis nei viešasis sektorius daugelyje Europos šalių. Įprastai dauguma viešajame sektoriuje dirbančių žmonių yra altruistiškai motyvuoti asmenys, panašiai kaip švietimo ar sveikatos apsaugos sektoriuose. Tad dabartinė JAV viešojo sektoriaus reforma stebina daugelį ir sulaukia vis daugiau kritikos", – sako jis.
Kaip aiškina, vis daugiau JAV kalbama ir apie tai, kad šios reformos ne tik nesutaupė lėšų, bet ir sukėlė didžiulę sumaištį ypač jautriose srityse, kaip, tarkime, aviacija.
„Jei ši suirutė dar kurį laiką tęsis (o panašu, kad taip ir bus), pūlinys JAV aviacijos sektoriuje toliau didės ir bet kuriuo metu gali sprogti. Pasekmės gali būti labai skaudžios, tad labiausiai norisi palinkėti, kad teisingumas ir išmintis kuo greičiau nugalėtų.
Skrydžių valdymas tikrai nėra ta sritis, kur reikia beatodairiškai taupyti ir kelti sumaištį. Tai sritis, kur būtinas nepriekaištingas saugumas. Skrydžių vadovų turi būti pakankamai, jie turi būti pailsėję ir ramūs dėl savo ateities, o jų darbas – gerai apmokamas. Tik tuomet keliaudami lėktuvais galėsime jaustis iš tikrųjų saugūs.“, – apibendrina oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B.Rimkus.