Aštrias diskusijas tarp politikų ir net gyventojų piketą lėmęs siūlomas pagrindinis NT mokesčio projektas Seime neperkopė pirmojo laiptelio.
Parlamentarų sprendimu, siūlymas grąžintas tobulinti iniciatoriams. Tokį sprendimą palaikė 86 Seimo nariai, jam nepritarė 35 parlamentarai.
Tiesa, lydinčiajam NT mokesčio projektui vis dėlto buvo pritarta – Seimas svarstys dalį NT mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis būtų nustatyta, kaip savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti konkrečius mokesčio tarifus jų teritorijoje esančiam būstui.
Pateikimo etape kelią prasiskinti pavyko Valstybės gynybos fondo projektui – juo į fondą numatyta pervesti pajamas iš draudimo mokesčio.
Taip pat pritarta pelno mokesčio didinimui, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiams, siūlymui įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams bei atsisakyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
Prasidėjo prašymu
Antradienio Seimo posėdis prasidėjo nuo neįprasto siūlymo – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas siūlė pakoreguoti Seimo posėdžio darbotvarkę iš jos iki kito posėdžio išimant visą mokesčių paketo svarstymą.
„Kreipiuosi frakcijos vardu, nors turbūt turėčiau kreiptis Lietuvos piliečių vardu. Mes girdime, kad tiek verslo, tiek pramonės atstovai kiekvieną dieną deda įvairiausias pastangas aiškindami, kad ši mokestinė reforma, kuri dabar nešama į Seimą, mūsų Lietuvai, mūsų biudžetui, mums visiems atneš tik didelės žalos.
Juolab, kad ketvirtadienį bus pristatinėjamos visos bendros ataskaitos, ką mes esame nuveikę, kur panaudojome finansus arba jaučiame trūkumą. Kadangi ataskaitos bus pristatytos tik ketvirtadienį, prašau iš mūsų darbotvarkės išimti visą paketą iki kito posėdžio“, – tokį prašymą Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu įgarsino D.Gaižauskas.
Jam antrino ir valstietis Valius Ąžuolas. Nors šiam siūlymui iš pradžių nebuvo pritarta, mokesčių paketo projektų svarstymas D.Gaižausko ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva vėliau buvo perkeltas arčiau vidurdienio.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pristatydamas mokesčių reformą kalbėjo, kad Vyriausybė parengė visą paketą įstatymų projektų, kurie turėtų užtikrinti ilgalaikes tvarias pajamas į mūsų biudžetą ir taip būtų galima refinansuoti visas reikmes, kurias staiga valstybė turėtų finansuoti skolintomis lėšomis.
„Diskusija vyko, ji – ganėtinai audringa. Išgirdome konstruktyvių pastabų“, – sakė jis ir tikino, kad į pastabas buvo atsižvelgta formuojant galutinį įstatymų projektą.
Finansų ministrui pradėjus pristatinėti siūlomą reformą, iš tribūnos pasisakė ir opozicija.
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas finansų ministrui negailėjo kritikos – anot parlamentaro, mokesčių reforma neatliepia pagrindinio tikslo – poreikio finansuoti gynybą.
„Mes matome, kad mokesčių reforma teikiama tam, kad būtų realizuojami kiti tikslai – didesnis perskirstymas per biudžetą, mokesčių progresyvumas, lengvatų politika. <...> Pagrindinis mokesčių reformos uždavinys yra gynybos finansavimas ir jūs to neišsprendžiate“, – įžvalgomis dalijosi E.Gentvilas.
Tačiau R.Šadžius šiai opozicijos pastabai nepritarė.
„Pasižiūrėkite į Gynybos fondo lėšų dinamiką. 2026 m. – papildomai 345 mln. Eur, 2027 m. – 500 mln. Eur. Taip, tai yra sumos, kurias per ilgesnį laiką turėsime surinkti, kad galėtume refinansuoti didžiulius projektus, pavyzdžiui, Rūdininkų miestelio statybą.
Bet to neįmanoma padaryti be tvarių šaltinių, o tvarūs šaltiniai savaime reiškia perskirstymo didinimą. Perskirstymo didinimas, mokestinės priemonės ir mokesčių įplaukų panaudojimas konkrečiam tikslui yra susiję dalykai“, – atsakė finansų ministras.
Kliuvo dėl PVM
Jurgis Razma klausė, kodėl valdžia vietoje viso paketo nenorima didinti PVM. Jis tikino, kad šis mokestis galėtų didėti 2 proc.
„Gautumėte didesnę sumą nei šie trupiniai, kuriuos rankiojate. Kodėl jums nieko nesako estų pavyzydys, kurie po klystkelių ir praradimų grįžto prie PVM didinimo?“ – klausė jis.
Ministras tikino, kad estų pavyzdys nėra įsigyvendinęs.
„Jie tik dabar svarstys, ar didinti PVM dviem punktais. Mes svarstėme ir rimtai įvertinome PVM didinimo variantą. <...>
PVM didinimas iš tikro perkeltų finansinę naštą ant gaunančiųjų mažiausias pajamas, nes jie išleidžia viską pirkdami maisto prekes, kurioms apskaičiuojamas PVM. <...>
Manau, kad fikcija manyti, jog buhalteriškai paskaičiavus visos tos pajamos gali atitekti gynybos fondui“, – sakė jis.
Ramino – savivaldybės NT mokesčio nedidins
Kritikos strėles atremti turėjęs R.Šadžius iš tribūnos sulaukė ir sveikinimo. Pastarąjį įgarsino socialdemokratė Birutė Vėsaitė, prakalbusi apie aršias diskusijas sukėlusį NT mokestį.
Politikė mano, kad savivaldybėse NT mokestis nekils, nes tarybos nariai nėra savižudžiai ir savo politinės ateities nedegins. Tad tie, kurie turi vienintelį būstą, esą gali būti ramūs dėl šio mokesčio.
„Mokesčių reforma kaitina tautos kraują, bet ministras yra labai teisus, kad reforma daroma atsakingai, nes socialiai sunkiau gyvenantiems žmonėms yra mažesnė našta.
Noriu pasveikinti Vyriausybę, kad ji labai išmintingai padarė su NT mokesčiu – į Gynybos fondą eis būtent antrojo, trečiojo būsto apmokestinimas. Manau, kad merai ir jų savivaldybių tarybos yra pernelyg protingi, kad savo rajono gyventojams keltų mokesčius. Ačiū, ministre, kad radote išmintingą sprendimą“, – sakė socialdemokratė.
Vis tik liberalas E.Gentvilas sakė šio projekto nepalaikysiantis.
„Tai yra dar vienas projektas vidurinei klasei apmokestinti.
Antras dalykas – valdantieji išsigando rinkėjų. B.Vėsaitė ką tik pasakė – atiduodate savivadybėms, o savivaldybės nėra savižudės, jos prieš rinkimus nedės didelių tarifų. Valdantieji taip pat nėra savižudžiai, nusiplovėte rankas, atidavėte savivaldybėms, tegu ten turškiasi su tais mokesčiais“, – pareiškė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad keliolikoje savivaldybių merai yra socialdemokratai, kai kurie – dėl „čekiukų“ skandalo sustabdę narystę partijoje. Tad didinti šio mokesčio jie, E.Gentvilo manymu, nesiryš.
„Iš to mokesčio gali būti burbulai kūdros dugne. <...> Komunikacinis triukšmas ir šurmulys veda prie to, kad vyksta mitingai, pašto dėžutės užverstos laiškais, o nieko rimto neatsitiks. Ir net neaišku, ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų atšildymui tai gali turėti lemiamą poveikį“, – savo argumentus dėstė liberalas.
Gynė verslo interesus
Savo pastebėjimą dėl pelno mokesčio išsakė liberalas Simonas Kairys. Jis atkreipė dėmesį, kad bet kokiems mokesčių pakeitimams būtinas plataus masto susitarimas ne tik tarp politinių jėgų, bet ir tarp verslo bendruomenės bei kitų socialinių partnerių.
„Tai padaryti įmanoma. Priminsiu, kad nuo sausios 1-osios galioja padidinti mokesčiai, suformuotas Gynybos fondas. Praėjusią kadenciją dėl to susitarti pavyko.
Šiandien matome beprecedentį atvejį, kai verslo bendruomenė iš paskutiniųjų bando skambinti pavojaus varpais, nes mes rizikuojame ekonomikos augimo sulėtėjimu“, – teigė S.Kairys.
Jis pridūrė, jog nepaisant nuoširdžių ir sąžiningų R.Šadžiaus atsakymų kolegoms, grėsmės vis dar matomos.
„Šitų sprendimų palaikyti neišeina“, – sakė politikas.
Netrukus iš tribūnos vėl pasisakė ir liberalas E.Gentvilas. Pastarajam klausimų sukėlė pelno mokesčio didinimas.
„Papildomas pelno mokesčio padidinimas gali ypač skaudžiai smogti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui – tai yra, įmonių konkurencingumui. Ar jūs sutiktumėte su tuo, kad bendras BVP sumažėjimas pirmiausia galėtų atsirasti dėl pelno mokesčio padidinimo juridiniams asmenims?“ – R.Šadžiui klausimą skyrė liberalas.
Tačiau finansų ministras sakė nemanantis, kad šis mokesčio didinimas 1 proc. turėtų reikšmingos įtakos įmonių pelningumui.
„Tikrai ne. <...> Dėl to, tarp kitko, taip pat buvo pasiektas platus sutarimas su verslu. <...> Beje, pagal mokestinę naštą mes išliekame konkurencingiausi mūsų regione“, – atsakė R.Šadžius.
„Pirminę nuomonę aš pats esu girdėjęs, 1 proc. didinimas – viskas tvarkoje. Bet pamačius, kas dar po to ateina – draudimo sutarčių apmokestinimas ir taip toliau – tada ir yra tokia reakcija“, – įsiterpė E.Gentvilas.
Klausimų kėlė ir GPM: įžvelgė neteisybę
Seimo posėdžių salėje klausimų nepritrūko ir pristatant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) korekcijas. Vieną klausimų iškėlė „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas.
Jo nuomone, užuot kuriant paskatas dirbti ir investuoti, pasirenkamas kelias didinti mokestinę naštą – tai esą slopins vartojimą, o aukštos kvalifikacijos specialistai bei verslas savirealizacijos ieškos užsienio rinkose.
„Ar tai nėra šūvis sau į koją?“ – klausė jis.
Tačiau finansų ministras nesutiko su pastarojo mintimis, kad nėra imamasi veiksmų skatinat investicijas.
„Investicijų skatinimas apima ir bendrą valstybės investicinį klimatą, kurio vienas elementų – šalies saugumas. <...> Jei norime pritraukti investuotojus, turime užtikrinti saugias jų verslo sąlygas. Tą ir siūlome daryti šiais mokestiniais pakeitimais“, – sakė R.Šadžius.
GPM pakeitimai neįtikino ir liberalės Editos Rudelienės.
„Man tai primena baudimą – jei daugiau mokeisi, investavai, rizikavai, dabar esi baudžiamas. Pasakoma, kad už tai turi daugiau susimokėti.
<...> Ar nemanote, kad labai ydinga bausti tuos žmones, kurie Lietuvoje kuria didžiausią pridėtinę vertę?“ – klausė Seimo narė.
Vis tik finansų ministras turėjo kitokią nuomonę.
„Aš tikrai nemanau, kad didesnis tų, kurie gali, prisidėjimas prie šalies gerovės yra baudimas. Kaip tik atvirkščiai – aš siūlyčiau nebausti silpniausių mūsų visuomenės narių, kurie negali apsiginti, nesuranda resursų surengti konferencijų prašmatniose viešbučių salėse, kurių balsas visuomenėje nėra girdimas. Tai ne mano žodžiai – tai mokesčių ekspertų žodžiai“, – atsakė R.Šadžius.
GPM, NT, „cukraus mokesčiai“
Antradienį pateiktame mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc.
Taip pat siūlytas naujos struktūros NT mokestis, pagal kurį savivaldybės savo nuožiūra pirmajam būstui galėtų nustatyti apmokestinamo NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.
Visas likęs gyventojui priklausantis NT būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad būstui, kurio vertė siekia nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. Eur, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, tuo metu nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. Eur – 0,2 proc. tarifas, nuo 400 tūkst. Eur iki 600 tūkst. Eur – 0,5 proc. tarifas, o didžiausias – 1 proc. tarifas – būtų taikomas būstui, kurio vertė viršija 600 tūkst. Eur.
Apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui galiotų iki 2030 m.
Taip pat siūloma 1 proc. punktu didinti pelno mokestį, įvesti akcizą arba vadinamąjį „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams.
Įvedus tokį mokestį, 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 Eur, 1 litras koncentrato – 1,27 Eur, 100 gramų koncentrato – 0,52 Eur.
Dar keli siūlymai – mokestis visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą, dalies PVM lengvatų atsisakymas.
Siūloma atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – naujas tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau. O knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą mažinti nuo 9 proc. iki 5 proc.
Taip pat norima didinti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui – nuo 9 iki 12 proc.
Kaip praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Gintautas Paluckas, šie pokyčiai 2026 m. gynybai sugeneruos 345 mln. Eur, o 2027 m. – 513 mln. Eur.
Verslas įžvelgė pavojų ekonomikai
Valdančiųjų siūlomi pokyčiai verslo bendruomenei kelia nerimą dėl tolimesnės Lietuvos ekonomikos raidos, tačiau kiek anksčiau verslo atstovai sakė pritariantys siūlymui iki 17 proc. didinti pelno mokestį.
Tai esą galėtų įvykti tuo atveju, jei su mokesčių pakeitimais susiję sprendimai būtų atidedami bent iki rudens.
Šiuo metu pagrindiniai nuogąstavimai kyla dėl to, kad mokestinės permainos gali stabdyti investicijas, atlyginimų augimą, kelti vartojimo kainas ir silpninti Lietuvos konkurencingumą.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę valdančiuosius ragino įsipareigoti po šių pakeitimų kadencijai stabdyti bet kokias mokesčių korekcijas.
Jis taip pat kritikavo Vyriausybės komunikaciją dėl siūlomų NT mokesčio pakeitimų.
„Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, tokia situacija susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos buvo pateikiamos nesuderintos, nekomunikuotos ir sukėlė jeigu ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje“, – sakė G.Nausėda.