„Į šį procesą reikės įtraukti valstybės valdomas įmones, kurios turi lėšų ir jas gali nukreipti į gynybos poreikių finansavimą – maksimizuojant dividendų išmokėjimą, nukreipiant perteklinius rezervus ir paprašant valstybės valdomas įmones investuoti į gynybos obligacijas“, – antradienį, gegužės 20 d., žurnalistams kalbėjo G.Skaistė.
„Tai nedidintų finansinės naštos gyventojams ir būtų alternatyvus pasiūlymas daliai mokesčių pakeitimų, kurie, matyt, turėtų neigiamą poveikį ekonomikai“, – tvirtino konservatorė.
Tiesa, įmonėms būtų palikta pakankamai lėšų, kad jos galėtų administruoti savo skolas, atlikti pagrindines funkcijas, investicijas.
Anot G.Skaistės, vienas ryškiausių pavyzdžių valstybės valdomos įmonės, kurios lėšos naudojamos neefektyviai – Valstybinių miškų urėdija.
„Čia 70 mln. eurų investuota į valstybių vertybinius popierius – 40 mln. iš jų yra investuoti į Vokietijos ir Prancūzijos vertybinius popierius. Apie 40 mln. eurų guli neterminuotuose indėliuose, keliolika milijonų – banko sąskaitose. Tad akivaizdu, kad šios lėšos šiandien nėra panaudojamos efektyviai ir panašių pavyzdžių galime rasti įvairiose įmonėse“, – teigė G.Skaistė.
Partijos pirmininkas L.Kasčiūnas tuo metu teigė, kad būtina ieškoti būdų, kaip finansuoti gynybos poreikius, neužkraunant papildomos naštos Lietuvos gyventojams.
„Ieškome įvairių sprendimų, kurie gali padidinti mūsų gynybos biudžetą. Siekiame, kad našta nebūtų užkrauta gyventojams, o sprendimai duotų galimybę naudotis neišnaudotais valstybės resursais. Valstybės valdomos įmonės yra viena iš tų krypčių“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Priminsiu, kad prieš kelis mėnesius pasiūlėme valstybinės žemės įveiklinimo strategiją – ji leistų įsiterpusią, valstybei nereikalingą žemę parduoti šalia gyvenantiems ūkininkams. Ten taip pat skaičiuojame virš milijardo eurų galimų pajamų, o jas būtų galima nukreipti į gynybą“, – toliau kalbėjo L.Kasčiūnas.
Šiam konservatorių pasiūlymui Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą ir jis bus toliau svarstomas, tačiau L.Kasčiūnas tikina, kad procesai vyksta nepakankamai greitai.
„Tiesa, Vyriausybės apsukos stebina. Džiaugiamės, kad ji pritarė šiai idėjai ir išvada teigiama, bet šį mechanizmą jau reikėjo įjungti, norint iš tikrųjų judėti į priekį, o ne stagnuoti“, – teigė politikas.
„Šiandien pateiktas pasiūlymas yra dar vienas, kuris nesusijęs su mokesčiais ar skolinimosi, o tiesiog įveiklina resursus, kuriuos valstybė turi. Su šiais resursais tikrai būtų galima pastatyti ir fortifikuoti Lietuvos pasienį – sukurti ir įtvirtinti Vytauto Didžiojo gynybos liniją. Tiesa, jei Vyriausybės prioritetai kitokie ir ji nori toliau remtis manevrinio karo principais – tie pinigai gali būti panaudoti ir kitaip“, – antradienį pristatytą siūlymą argumentavo L.Kasčiūnas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad antradienį Seimą pasieks Finansų ministerijos siūlomi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai, siūlymai kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.
NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.
Likęs NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o brangesniam būtų taikomi tokie pat tarifai, kaip ir pagrindiniam būstui.
Siūlomi trys GPM tarifai nuo 20 iki 32 proc. bendrai metinių pajamų sumai.
Į ją nebūtų įskaitomos tantjemos, dividendai, ligos, motinystės ir kitos išmokos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui ir iš pensijų fondo gautos išmokos ir kitos ne darbo santykių pagrindu gautos pajamos – būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
„Pražydo išmintimi“
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo konservatorių pasiūlytą planą didinti finansavimą gynybai. Pasak jo, valstybės valdomų įmonių rezervų naudojimas krašto apsaugos finansavimui gali sukelti didelių problemų vėliau.
„Valstybės įmonės taip pat investuoja. Jos investuoja į teikiamų paslaugų kokybę. Jeigu, pavyzdžiui, paimtume bendrovę „LitGrid“, perdavimo tinklus ar bet kokį Energijos skirstymo operatorių, galėtume paimti visus jų pinigus, bet tada turėsime problemų su energijos tiekimu arba to tiekimo atstatymu po netikėtų gamtinių įvykių“, – antradienį žurnalistams sakė G.Paluckas.
Socialdemokratų pirmininkas nesupranta, kodėl konservatoriai tokius siūlymus ir sprendimus teikia dabar, o ne tada, kai patys buvo viena valdančiųjų Seimo partijų.
„Kiekvienas pasiūlymas turi būti pasvertas ir pamatuotas. Man tik kyla klausimas, kodėl jie tokio sprendimo nerado ir nenaudojo praėjusiais metais, o dabar – pražydo išmintimi“, – ironizavo G.Paluckas.