2014–2020 metus apimantis auditas atskleidė, kad bendras klaidų lygis yra didžiausias per visą laikotarpį ir siekia 14 proc. Todėl po audito rezultatų atlikta korekcinių veiksmų suma sudarė 236 mln. eurų, iš kurių – 221 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos.
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius trečiadienį vykusiame posėdyje pabrėžė, kad toks klaidų mastas yra netoleruotinas, juo labiau kad nemaža dalis nustatytų klaidų yra susijusios su Centrinės projektų valdymo agentūros ir Inovacijų agentūros netinkamu veikimu.
Todėl, anot jo, būtina gauti aiškius atsakymus, kas yra atsakingas už šias klaidas ir kaip bus kompensuojami valstybės biudžeto lėšų praradimai.
ELTA primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, jog daugiau nei 235 mln. eurų lėšų buvo panaudotos netinkamai.
Neatitikimų buvo nustatyta teikiant pagalbą verslui koronaviruso pandemijos metu, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose. Šio audito metu užfiksuota ir viešųjų pirkimų neatitikčių.
Įvertinę ES pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, auditoriai nustatė, kad bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį.
„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais“, – teigė tuometis valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.