Tai, kad NLPF remia nacionalinę kultūrą ir jaunus kūrėjus, yra išskirtinis reiškinys. Tačiau šio fondo parama ypatinga dar ir tuo, kad nė vienai įstaigai nereikėjo jos prašyti, – D.Dundulis asmeniškai pats kreipėsi į kiekvienos vadovus ir siūlėsi suteikti paramą.
Panašūs rašyti ir nerašyti mecenatystės įstatymai bei tradicijos Vakaruose jau skaičiuoja šimtmečius, o Lietuvoje tokia parama, ypač kultūrai, dar nėra kasdienis reiškinys.
„Be to, D.Dundulis yra dažnas svečias mūsų mokyklos mokinių koncertuose ir kituose renginiuose, domisi jų pasiekimais ir pergalėmis“, – apie pagrindinį M.K.Čiurlionio menų mokyklos rėmėją kalbėjo jos direktoriaus pavaduotoja muzikos ugdymui Eglė Čobotienė.
Kai balandžio viduryje Nacionalinėje filharmonijoje mokyklos 80-mečio ir M.K.Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga buvo surengtas čiurlioniukų simfoninio orkestro ir jo solistų koncertas „Menų pašaukti“, D.Dundulis taip pat buvo tarp publikos.
Svarbiausia nuostata – nesikišti
Remdami kultūros įstaigas NLPF ir jo vadovas D.Dundulis vadovaujasi filosofija skirti finansavimą svarbiems reikalams ir nesikišti.
„Negalėčiau pasigirti, kad esu prisiekęs teatro ar muzikos žinovas. Todėl negalėčiau teigti, ką ir kokioje kultūros ir meno srityje reikėtų nuveikti, kokių meno kūrinių turėtų imtis kūrėjai. Jie patys turi nuspręsti, tik reikėtų jiems padėti. Juk negalime visi būti puikūs meno kritikai, sporto ar kitų sričių žinovai bei vertintojai. Remdami kultūros įstaigas neturime jokių išankstinių sąlygų ir pageidavimų, nekontroliuojame jų. Mūsų vaidmuo būti partneriu, suteikiančiu kūrybinę laisvę. Kiekvienas privalo išmanyti savo veiklos sritį. Kur kas geriau išmanau ekonominius ir finansų reikalus, tad galėčiau drąsiai pasakyti, kad, pavyzdžiui, krepšinio finansinė situacija kur kas geresnė nei teatro, muzikos ar apskritai meno.
Todėl manau, kad verslo parama sportui ir kultūrai turėtų būti bent jau apylygė.
Stengsimės prie to prisidėti“, – nekart yra pabrėžęs D.Dundulis.
Idėja remti kultūros įstaigas ir jos atstovus jam kilo maždaug prieš dešimt metų: „Apie tokią idėją galvojau seniai, bet vis kirbėjo klausimas, ar galėsime tai daryti tvariai, ar netaps rėmimas finansine našta. Mano galva, parama turi būti ne momentinė, o ilgalaikė, norėjau ne vienų metų susitarimo, o ilgalaikio bendradarbiavimo.“
Tokios nuostatos NLPF laikosi iki šiol. Nacionalinės reikšmės kultūros įstaigoms fondas jau yra skyręs kelis šimtus tūkstančių eurų. Be to, apie 100 tūkst. eurų skyrė ir sporto organizacijoms.
Prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje dėl NLPF paramos Lietuvoje 2022 metų pavasarį ir vasarą gastroliavo ir prieglobstį buvo radusi Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro trupė. Fondas jai buvo skyręs 50 tūkst. eurų.
Išvažiuodami iš Lietuvos gastroliuoti į kitas Europos šalis Charkovo artistai su ašaromis akyse dėkojo Lietuvai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, o ypač D.Dunduliui, dėl kurio finansinės paramos galėjo ne tik išvengti žiaurių rusų bombardavimų savo mieste, bet ir kurti.
Mokyklai – likimo dovana
„Mokykla turi ne tik didelį simfoninį orkestrą. Dar turime tris chorus ir smuikininkų ansamblį. Kiekvienais metais organizuojame mokinių „Kūrybos pavasarį“, kurio metu vaikai patys kuria muzikos kompozicijas ir patys jas atlieka. Be to, puoselėdami mokyklos tradicijas ir jų tęstinumą turime tokių renginių, kurie jau perkopė penkiasdešimtmetį. Vienas jų – Dvyliktokų opera, kurią kuriant kasmet per Tris Karalius įsitraukia ne tik mokyklos muzikai, bet ir dailininkai, baleto šokėjai“, – pasakojo E.Čobotienė.
Pasak jos, čiurlioniukų kūrybiškumo ugdymas, jų kelionės į prestižinius tarptautinius konkursus būtų neįmanomi be rėmėjų pagalbos.
Ne vieną kultūros įstaigą, kaip ir kitas institucijas, šiandienos teisiniai aktai ir įvairūs reglamentavimai, siekiant lygių galimybių ir skaidrumo, tarsi supančioja. M.K.Čiurlionio menų mokykla jai skiriamų biudžeto lėšų neturi teisės panaudoti savo mokinių išvykoms į konkursus, parodoms, muzikos instrumentams ar kitoms priemonėms įsigyti. Vien asmeninių mokinių tėvų lėšų išleidžiant savo atžalas į konkursus neretai nepakanka, nes tai – brangus malonumas.
„Tokiais atvejais didžiausia pagalba mūsų talentams – mokyklos rėmėjai. Šiuo metu pagrindinis ir dosniausias mūsų rėmėjas – NLPF ir jo vadovas D.Dundulis. Apie tokią paramą anksčiau mes net negalėjome pasvajoti“, – teigė E.Čobotienė.
Pastaraisiais metais rėmėjų lėšomis iš dalies buvo finansuotos penkiolikos čiurlioniukų kelionės į tarptautinius konkursus. Pernai penki mokiniai dalyvavo Baltijos šalių jungtinio simfoninio orkestro projekte, kurio baigiamasis koncertas vyko prestižinėje Berlyno filharmonijoje. Baleto skyriaus moksleivė Ieva Repšytė buvo išvykusi į tarptautinį klasikinio šokio konkursą Prancūzijoje, kur laimėjo aukso medalį.
„Kažkodėl yra taip, kad kuo talentingesnis mokinys, tuo mažiau jo tėvai turi lėšų jam ugdyti, kelionėms į konkursus ar geriems instrumentams, kurie nepaprastai brangūs. Todėl turėti rėmėjų mums tiesiog gyvybiškai svarbu. Jų dėka ne tik garsiname savo mokinius išleisdami juos į tarptautinius konkursus, bet ir esame įsigiję du aukščiausios klasės „Steinway & Sons“ fortepijonus, vargonus, klavesiną, nuolat atnaujiname pianinus, kuriais mokiniai groja klasėse kasdien. Kai kuriems jų jau buvo daugiau nei penkiasdešimt metų. Šiemet padedant NLPF mums pavyko įsigyti ir dar vieną unikalų, labai gražaus skambesio, garsios „C.Bechstein“ firmos fortepijoną“, – apie mokyklos rėmėjų pagalbą pasakojo E.Čobotienė.
Ji įsitikinusi, kad jei mokykla neturėtų tokių rėmėjų kaip NLPF, tektų ne gyventi ugdant kūrėjus, o tik išgyventi: „Neprarandame vilties, jog valstybė pagaliau supras, kad tokioms mokykloms kaip mūsų, o ir kitoms kultūros įstaigoms negalima taikyti tokių pačių teisės aktų kaip ir įstaigoms, kurios neturi nieko bendra su menu bei kultūra. Bet juk viltis miršta paskutinė. Negalime plaukti paviršiumi – viską darome dėl savo mokinių, kurių poreikiai siekiant meno gylio kasmet tik didėja.“
Čiurlioniukai garsina Lietuvą
Dėl nuolatinių M.K.Čiurlionio mokyklos mokytojų kolektyvo pastangų, kurias palaiko ir rėmėjai, čiurlioniukai taip subręsta kaip kūrėjai, kad išvykę studijuoti į užsienį sulaukia itin aukštų įvertinimų.
„Mūsų vaikai užsienyje mokosi labai gerai, nes jie beprotiškai smalsūs ir pareigingi. Iki šiol negaliu pamiršti maždaug prieš dešimtmetį Mančesteryje (Didžioji Britanija) vykusio renginio „Kvartetų savaitė“. Mokyklos kvarteto muzikantai, lyginant su ten dalyvavusių kvartetų iš viso pasaulio muzikantais, buvo dar visai jauni – dešimtokai, vienuoliktokai. Konkurso komisija turėjo išrinkti vieną kvartetą, kuriam būtų suteikta garbė koncertuoti prestižinėje „Wigmore Hall“ salėje Londone, kurioje pasirodo tik pripažinti pasaulyje muzikantai. Ir ką gi – komisija tokią teisę suteikė mūsų mokyklos kvartetui. Po koncerto prie manęs buvo priėjęs Londono karališkosios muzikos akademijos dėstytojas. Jis sakė, kad čiurlioniukai yra geriausi akademijos studentai, – nepaprastai atsakingi, niekada nevėluoja, viską suspėja laiku atlikti, daug dirba.
Tačiau dažnam mūsų išugdytam muzikantui skintis kelią į muzikos olimpą palengvino ir rėmėjai, padėdami įsigyti tinkamus instrumentus. Ir dabar ieškome galimybių, kaip padėti įsigyti geresnį smuiką išskirtinio talento smuikininkui Rokui Diržiui“, – patirtimi dalijosi E.Čobotienė.
Išgelbėjo talentingą mokinį
Tęsdama pasakojimą apie mokinių pasiekimus, kuriuos kartais sužlugdo sveikatos problemos, E.Čobotienė prisiminė vieną gabų smuikininką, kurį ištiko keista alergija: „Kai tik jis priliesdavo prie smuiko stygų, pirštų oda iš karto imdavo trūkinėti iki kruvinų žaizdų, todėl jam skaudančia širdimi teko atsisakyti smuiko. Jis perėjo mokytis muzikos kūrybos. Jam neblogai sekasi, bet jis dar susidomėjo menine fotografija. Jo matymas ir fantazija – lyg brangakmenis, kurį tik reikėtų nušlifuoti. Netrukus mokykloje jis surengs pirmąją savo fotografijų parodą.“
Kiek kainuoja šiais laikais tinkamai surengti fotografijų parodą, puikiai žino patyrę fotografai. Tai gana brangus malonumas, kartais neįkandamas net jau pripažintiems fotografams.
„Ir kas mums vėl atskubėjo į pagalbą? Vėl iš D.Dundulio pinigų bus surengta gabaus, kūrybingo mokinio fotografijų paroda. Norėčiau tikėti ir mums patiems palinkėti, kad tokių verslininkų mecenatų kaip jis rastųsi vis daugiau ir daugiau“, – žvelgdama į ateitį kalbėjo E.Čobotienė.