Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužės 26 d. Japonijos jenos kursas euro atžvilgiu siekė apie 0,006149 už vieną jeną. Pastaruoju metu vienas žemiausių taškų buvo fiksuotas 2024-ųjų liepą ir siekė 0,0057 už jeną.
Palūkanos ir tarifai
Daugiausia įtakos Japonijos valiutos kritimui, anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, turėjo prastėjanti Japonijos ekonomikos situacija.
„Mano nuomone, jenos kursas euro atžvilgiu nukrito dėl to, nes finansų rinkos tikisi, kad Japonijos centrinis bankas netrukus imsis karpyti palūkanas, sumažės stabilumas. Tuo tarpu euro zonoje, nors ECB ir toliau mažina palūkanas, šie karpymai artėja prie pabaigos – šiemet suplanuoti jau tik du kartai“, – naujienų portalui Lrytas sakė A.Izgorodinas.
Ekonomistas pridūrė, jog valiutos silpimui įtakos turėjo ir JAV tarifai.
„Nors istoriškai Japonija visada buvo ta šalis, į kurią plaukia kapitalas, kai pasaulyje vyrauja neapibrėžtumas, finansų rinkos šiuo metu renkasi kapitalą laikyti ne vienoje šalyje, o iš jų sudarytuose blokuose, kaip, antai, Europos Sąjunga (ES). Taip tiesiog lengviau atlaikyti tarifus“, – aiškino ekspertas.
Kaip atsilieps vartotojams?
Kelionių mylėtojams, kurie svajoja pamatyti tekančios saulės šalį, tai padaryti dabar – nuostabus metas. Euro atžvilgiu nusilpusi jena reiškia, jog turistų iš euro zonos šalių perkamoji galia auga.
„Paprasčiausiai, tai reiškia, kad nuvykę į šalį jūs galite ten išleisti daugiau pinigų“, – sakė A.Izgorodinas.
Jenos kurso smukimas taip pat reiškia, kad iš Japonijos importuojama produkcija tampa pigesnė, o prekės tampa prieinamesnės didesnei vartotojų daliai.
„Pavyzdžiui, japoniškų elektronikos įrenginių, automobilių komponentų, kosmetikos, kitų prekių kaina gali mažėti. Tai naudinga tiek įvairiausioms įmonėms, kurios naudoja japoniškos gamybos daiktus, tiek vartotojams“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, jis ragino nepamiršti, kad lazda turi du galus.
„Jenos pigimas euro atžvilgiu pabrangintų eksportą iš euro zonos šalių į Japoniją ir padarytų jį ne tokiu konkurencingu“, – pabrėžė pašnekovas.
Ekonomistas pridūrė, jog toks scenarijus netiesiogiai paveiktų ir Lietuvos įmones – ypač tas, kurios bendradarbiauja ir tiekia savo produkciją Vokietijos ar Skandinavijos įmonėms iš kurių vėliau prekės patenka į Japonijos rinką.