Tai numatyta trečiadienio posėdyje Ministrų kabineto priimtoje išvadoje Seimui.
„(Nutariama – ELTA) pasiūlyti Seimui įstatymo projekto nuostatas svarstyti kompleksiškai įvertinus siūlomos lengvatos poveikį valdžios sektoriaus biudžetui (…) ir finansines valstybės galimybes, atsižvelgiant į padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti“, – rašoma nutarime.
Preliminariu Finansų ministerijos skaičiavimu, biudžetas įvedus lengvatą netektų apie 87,9 mln. eurų per metus.
Susiję straipsniai
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, kad papildomas NPD už vaiką per mėnesį siektų 87 eurus, per metus – 1044 eurus.
Išmokos būtų mokamos iki kol vaikams ar įvaikiams sukaks 18 metų arba iki 23 m., jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės mokesčių paketas, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), pelno apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.
Taip pat keičiamas gyventojų pajamų apmokestinimas, bendrai metinių pajamų sumai – įskaitant ir individualią veiklą, tačiau ne dividendus – siūlant taikyti tris progresinius tarifus – 20, 25 ir 32 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio.
20 proc. tarifu būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.
Šalies vadovo teikiamame projekte nurodoma, kad papildomo NPD lengvata reikalinga, nes šalies mokesčių sistema neatsižvelgia į aktualias išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu.
2022 m. duomenimis, Lietuvoje namų ūkiai be vaikų rečiau patiria skurdo riziką nei gyvenantys su bent vienu vaiku – atitinkamai 10,3 ir 13,3 proc.