Europos Komisija (EK), siekdama didinti bendrijos narių išlaidas krašto apsaugai, atlaisvino fiskalines taisykles ir leido šalims laikinai skolintis virš 3 proc. nuo BVP nustatytos Mastrichto kriterijaus ribos.
Paraišką dėl gynybos išlaidų išimties 2025–2028 m. laikotarpiu Lietuva Komisijai pateikė gegužės pradžioje.
„Galutiniai sprendimai nėra priimti, jie bus teikiami arba artimiausiame (birželio posėdyje – ELTA), arba liepos mėnesį ECOFIN, (dėl paraiškų – ELTA) patenkinti šalių prašymus dėl nacionalinės išlygos (biudžeto deficitui – ELTA)“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį sakė R. Šadžius.
Artimiausias ECOFIN tarybos posėdis numatytas birželio 20 d., kitas – liepos 8 d.
Pasak ministro, išlaidos pasinaudojus šia išlyga turės būti padengtos iš nacionalinio Lietuvos biudžeto.
„Skolos aptarnavimas ir karinės išlaidos, kurias mes ta sąskaita finansuotume, turi būti sugrąžintos į valstybės biudžetą (…) ir tokiu būdu, kad tai nepažeistų bendrų fiskalinių taisyklių. (…) Mes dėl to jau dabar turime užtikrinti tvarius finansavimo šaltinius toms išlaidoms, kurias turėsime“, – pažymėjo R. Šadžius.
Ministro teigimu, tai kels iššūkių kitos kadencijos Ministrų kabinetui. Jis šalies biudžete turės rasti lėšų nuo 2028 m. prasidedantiems mokėjimams antrojo Rūdninkų karinio miestelio etapo vystytojui pagal viešosios ir privačios partnerystės schemą (angl. public private partnership, PPP).
„Kaip ir suplanuota, 2027 m. mes jį (miestelį – ELTA) pabaigiam, po to pradedam pagal PPP schemą mokėti – koks bus terminas, kol kas neaišku, jis gali būti ganėtinai ilgas, bet tai bus reikšmingos sumos, ir šitas reikšmingas sumas mes turėsime įdėti į savo nacionalinį biudžetą“, – aiškino R. Šadžius.
Pirmąjį Rūdninkų miestelio projekto etapą vysto bendrovė „Eika Construction“, jį planuojama baigti pusmečiu anksčiau.
Pagal PPP schemą vystomas antrojo projekto etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimas bus suskaidytas į tris dalis.
„Verslo žinios“ skelbė, jog iš viso potencialių vystytojų atrankoje dalyvavo 12 šalies bendrovių, kurių viena iš atrankos pasitraukė, o „Darnu Group“, „Infes“ ir „Hanner“ nebuvo pakviestos, nes neatitiko reikalavimų.
R. Šadžiaus teigimu, kol konkursas nėra baigtas, galutinės sąlygos nėra žinomos.
„Projektas nėra realizuotas, derybos tęsiasi ir atranka kontrahentų tęsiasi, todėl jokios sąlygos nėra žinomos“, – teigė ministras.
ES šalys nuo gegužės pabaigos taip pat gali pretenduoti į 150 mlrd. eurų vertės Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) paskolas.
Finansų ministerija Eltai nurodė, kad preliminarius poreikius pasinaudoti SAFE instrumentu šalys narės EK turi pateikti iki liepos pabaigos, o Gynybos investicijų planą – per šešis mėnesius nuo SAFE reglamento įsigaliojimo dienos – t. y. iki lapkričio pabaigos.
Pagal planą „ReArm Europe“, su fiskalinių taisyklių sušvelninimu ir paskolų intrumentu Europos gynybai galėtų būti atlaisvinta apie 800 mlrd. eurų.