„Dabar 36 tūkst. žmonių vidutinis mokestis yra 400 Eur per metus. Toliau galiojant šitam įstatymui, mūsų įverčiais, 2026 m. 120 tūkst. žmonių – beveik keturgubai daugiau – vidutinis mokestis būtų 600 Eur“, – štai tokiais skaičiavimais trečiadienį vykusiame posėdyje pasidalijo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis sako, kad tai – neproporcingi šuoliai, kurių būtų galima išvengti priėmus šiuo metu siūlomas korekcijas.
Ministro teigimu, tie, kurių būsto vertė siekia 140–150 tūkst. Eur, nepriėmus pakeitimų kitąmet turėtų mokėti virš 700 Eur NT mokesčio.
O gyventojams, kurių būsto vertė siekia 250 tūkst., vietoje 500 Eur per metus tektų sumokėtų beveik 2,8 tūkst. Eur.
„Mes pasiūlėme nuosaikią skalę, kurioje nebuvo įmanoma išvengti mokesčio sumažėjimo kai kuriose gyventojų grupės, bet tai nesukeltų didesnių finansinių sunkumų didžiajai daugumai Lietuvos piliečių“, – sakė finansų ministras.
Tiesa, trečiadienį popiet paaiškėjo, kad siūlymas apmokestinti pirmąjį būstą Seime apskritai nebebus svarstomas.
„Posėdžiaujanti koalicija yra priėmusi tris sprendimus – vienas dėl NT mokesčio: dėl kilusių diskusijų ir pasiūlymų yra priimtas sprendimas neapmokestinti pirmojo (…) būsto, kitiems turtiniams vienetams taikyti prieš tai siūlytas tvarkas“, – po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras Gintautas Paluckas. Plačiau apie tai paskaityti galite čia.
Pasigirdo siūlymas mokestį taikyti kaip bausmę
Suplanuotas BFK posėdis įvyko dar prieš G.Paluckui paskelbiant apie pokyčius dėl pirmojo būsto apmokestinimo.
Į trečiadienį ryte vykusį posėdį nuotoliu prisijungęs Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pasiūlė taikyti netgi didesnį tarifą apleistam turtui, nepriklausomai nuo jo paskirties.
„Pas mus tokia situacija – buvo antynai, buvo paukštynai, prisipirko visi prieš 20–30 metų tų fermų – kauniečiai, panevėžiečiai, vilniečiai – ir dabar laiko. Vertė – 1 tūkst. Eur. <...> Norėtųsi, kad taryba galėtų atskirai nustatyti 20, gal ir 50 proc. šitam apleistam, nenaudojam būstui, kuris teršia ir aplinką, ir bendrą vaizdą. <...> 5 proc. nieko neišspręs“, – teigė V.Laurinaitis.
Išklausius tokį siūlymą finansų ministrui teko priminti, jog mokesčiai negali būti skiriami kaip bausmė.
„Sprendžiate rimtą problemą, bet ne tuo būdu. Jūs norite nubausti tuos, kurie prispirko ir apleido. Tam egzistuoja administracinių teisės nusižengimų kodeksas, tam dirba Statybų inspekcija, higienistai ir atitinkamas sankcijas šitiems žmonėms galima taikyti.
<...> Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, mokesčiai negali būti naudojami kaip bausmė. Mokesčiai, aišku, gali būti naudojami kaip tam tikro elgesio stimuliavimas, bet ne kaip bausmė“, – pažymėjo ministras.
Pastarajam antrino ir BFK narys Raimondas Kuodis.
„Seniau buvo kvaila tvarka, kad baudimo aspektą buvome integravę į NT mokestį. Tas sukūrė šakutes, kurios priminė tą besisukančią garsiąją patranką. Žmones tas gąsdindavo. Tą baudimo aspektą reikia iškelti į visiškai kitą vietą, nes ar apleistas turtas, ar neapleistas – jei jau mes einame link NT mokesčio, kaip infrastruktūros mokesčio, tai turbūt reikalauja tos pačios infrastruktūros. Reikia visą šitą išvalyti iš NT mokesčio, kad negąsdinti žmonių tomis šakutėmis“, – įžvalgomis dalijosi R.Kuodis.
Nori, kad šie gyventojai už pagrindinį būstą nemokėtų
BFK pirmininkas Algirdas Sysas posėdžio metu atkreipė dėmesį į Nacionalinės šeimos tarybos raštą, kuriuo siūloma neapmokęstinti pagrindinio gyvenamojo būsto nepriklausomai nuo jo vertės.
„Mūsų dėmesys, aišku, yra į šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus, bet ir į įvairius sunkumus išgyvenančias šeimas, asmenis su negalia, pensininkus ir sunkiai besiverčiančius gyventojus. Atsižvelgiant į tai, kad didėjančios infliacijos ir kylančių kainų sąlygomis gyventojams NT mokestis būtų papildoma našta, mes siūlytume ieškoti tokių mokestinių schemų, kurios nepakenktų asmenų ekonominiam ir socialiniam stabilumui. Todėl ir yra pasiūlymas netaikyti NT mokesčio pagridiniam gyvenamajam būstui.
Jei į šį pasiūlymą nebūtų atsižvelgta, taryba siūlo netaikyti NT mokesčio pagrindiniam gyvenamajam būstui šiems asmenims: fiziniams asmenims, auginantiems vaikus iki 18 metų; vaikų neturinčioms jaunoms šeimoms, kurios įsigijo būstą su valstybės subsidija, netaikyti mokesčio dešimties metų laikotarpyje, kol šeima turi įsipareigojimą išlaikyti būstą; įsigijusiems NT su banko paskola“, – kelis siūlymus įgarsino tarybos atstovė Lijana Gvaldaitė.
Tuo metu R.Šadžius, išklausęs šiuos siūlymus, teigė, jog tai būtų ne tik neteisinga, bet ir sukurtų terpę kai kuriems gyventojams pagudrauti.
„Pagrindinis būstas būna labai įvairios vertės. Matyt, socialiai būtų visiškai neteisinga skriausti savivaldybės gyventojus, atleidžiant nuo mokesčio labai turtingus žmones, kurie galbūt dar ir pagudrautų, įsiregistruotų savo būstą Pilaitėje, šalia Vilniaus ar kur nors gražioje vietoje“, – mano finansų ministras.
Vis tik ministras sutiko su Nacionalinės šeimos tarybos atstovės įvardytomis problemomis.
„Mes siūlome pagrindinio būsto apmokestinimo klausimą 100 proc. atiduoti savivaldai. Savivaldoje siūlome, kad kaip valstybės minimali garantija būtų nustatytos 10 tūkst. Eur neapmokestinamo būsto „grindys“. <...> Savivaldybė turėtų teisę didinti šias „grindis“ iki protingos ribos, kad nuo mokesčio neatleistų tų, kurie geba, gali ir turėtų mokėti. Savivaldybė turėtų teisę nustatyti tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
Matyt, būtų protinga tas „grindis“ nustatyti maždaug aplink toje savivaldybėje esantį būsto kainos vidurkį, kad tokiu būdu bent pusė gyventojų neturėtų mokėti už savo pagrindinį būstą“, – rekomendacijas savivaldybėms įgarsino R.Šadžius.
Jis taip pat pridūrė, jog savivaldai yra pasiūlyta teikti lengvatas.
„Šitais klausimais savivaldybės taryba turėtų priimti arba bendrą sprendimą, arba individualius sprendimus, atsižvelgdama į konkrenčius toje savivadybėje gyvenančius asmenis, susiduriančius su kažkokiomis problemomis“, – sakė ministras.
Atkreipė dėmesį į „drakoniškus“ skirtumus savivaldybėse
Į diskusiją dėl NT mokesčio įsitraukė ir komiteto narys Valius Ąžuolas.
„Labai konkretus pavyzdys – per gyventojų pajamų mokestį iš Akmenės jūs atimsite 0,5 mln. Eur. Per NT tiek susirinkti nėra jokių šansų. Vadinasi, jūs apiplėšiat savivaldybę.
Dabar pažiūrėkime, ką savivaldybės daro su žemės mokesčiu. Mažeikiuose – 0,25 proc., Akmenėje – 1,2 proc. Jūs ir vėl norite, kad tokie drakoniški šuoliai būtų“, – į R.Šadžių kreipėsi Seimo narys.
Tiesa, po šio pasisakymo šmaikščią pastabą V.Ąžuolui skyrė ir A.Sysas.
„Ministras nieko neima – valstybei reikia lėšų. Kada mes suprasime, kad valstybė negali be mokesčių gyvuoti?“ – klausė BFK pirmininkas.
Tuo metu pats R.Šadžius atsakė, jog pagrindiniam būstui siūlomos 10 tūkst. Eur „grindys“ gali būti ir mažesnės – tai numatančių pataisų Seimo nariams niekas nedraudžia registruoti.
„Akmenės savivaldybė, būkime atviri, turi ir tam tikrų rimtų ekonominių perspektyvų, tai jūsų pavyzdys yra ne visai sėkmingas“, – į V.Ąžuolo pateiktą pavyzdį sureagavo finansų ministras.
Siūlo įvesti lengvatą
Kiek anksčiau šią savaitę finansų ministras R.Šadžius teigė, kad priėmus pokyčius šio mokesčio nemokėtų iki 200 tūkst. namų ūkių.
„Lengvatą, kurią siūloma įvesti – nerinkti mokesčio iš tų asmenų, kuriems tas apskaičiuotas mokestis būtų 5 eurai per metus arba mažiau. Mūsų vertinimais, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkst., iš kurių mes neimtume jokių mokesčių, nes jų mokestis paprasčiausiai būtų per mažas“, – pirmadienį sakė finansų ministras.
Ministerija neapmokestinamas „grindis“ nustatė atsižvelgdama į NT verčių medianas savivaldybėse – R.Šadžiaus teigė, kad daugelyje jų pirmas gyventojų būstas yra pigesnis nei nustatyta žemiausia apmokestinimo vertė.
R.Šadžius ramino ir Neringos, Vilniaus ar Birštono gyventojus – minstro teigimu, savivaldybėse, kuriose NT mediana yra kur kas didesnė, mokestis nebūtų itin didelis.
„Net jeigu visur 10 tūkst. eurų grindis pritaikytume, (…) vidutinis mokestis iš mokančiųjų asmenų, mūsų paskaičiavimais, už pirmą būstą būtų 32 eurai per metus. Tai netgi tiems, kuriems jis būtų suskaičiuotas „prasčiausiomis“ sąlygomis, pritaikant minimalią valstybės garantiją, tas mokestis tikrai nebūtų didelis“, – kalbėjo R. Šadžius.
Jo įsitikinimu, savivaldybėms pavyks atrasti balansą apmokestinant prabangų būstą.
„Ir paliks ramybėje tuos žmones, kurių būstas yra ne tokios didelės vertės“, – sakė jis.
Kokiems siūlymams pritarta Seime?
Lrytas primena, kad po pateikimo Seimas pritarė, jog pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma – tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.
Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 m., pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.
Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis, į Seimo posėdžių salę svarstymui projektai grįš birželio pradžioje.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.