„Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O'Leary sulaukė dėmesio paskelbęs, kad iškart po taikos pasirašymo Ukrainoje, turi būti taikomos „agresyvios nuolaidas“ oro uostų mokesčiams.
Jo skaičiavimu, pasibaigus karui, „Ryanair“ jau pirmaisiais metais galėtų perskraidinti 5 mln. keleivių į Ukrainą ir iš jos, o antraisiais – 10 mln. Tačiau jei nuolaidų nebus – skrydžių, atinkamai, mažės. M.O'Leary užtikrino, kad jei į jo raginimus nebus atsižvelgta, keleivių skraidinimo apimtys mažėtų iki 1 mln. pirmaisiais metais ir iki 3 mln. antraisiais.
„Ryanair“ vadovas reikalavo atsakingus Ukrainos pareigūnus apsvarstyti jo pasiūlymą, nes „siekti didelio pelno, kai oro uostai tušti – ne išeitis.“ Jis taip pat pridūrė esantis nusivylęs Ukrainos oro uostų reakcija: „jie iš esmės atsisakė su mumis bendradarbiauti.“
Pasirašius taikos sutartį, „Ryanair“ tikisi organizuoti iki 30 skirtingų krypčių skrydžių į Europos miestus iš iš Ukrainos oro uostų. Lėktuvai galėtų kilti iš Kijevo, Lvivo. Skrydžiai iš Odesos priklausytų nuo to ar oro uosto kilimo ir tūpimo takai būtų suremontuoti.
Naujienų portalas Lrytas primena, kad Ukrainos oro erdvė uždaryta nuo 2022 m. vasario 24 d., kai karą prieš Ukrainą pradėjo Rusija. Iki šiol civilinė aviacija šalyje nėra atnaujinta.
Iki Rusijos invazijos, „Ryanair“ organizavo skrydžius iš keturių Ukrainos miestų: Kijevo, Odesos, Lvivo ir Charkivo.
„Ryanair“ ne vienintelė oro linijų bendrovė siekianti grįžti į Ukrainą. „airBaltic“ šių metų kovą buvo išreiškusi ambiciją tapti pirmąją oro linijų bendrove, kuri grįš į Ukrainą, kai ji bus saugi civilinei aviacijai.