„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė sumažinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais. Sprendimas sumažinti indėlių galimybės palūkanų normą – normą, kuria Valdančioji taryba vadovauja pinigų politikos pozicijai – grindžiamas atnaujintu infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos perdavimo stiprumo vertinimu“, – rašoma ECB išplatintame pranešime žiniakslaidai.
Nuo birželio 11 d. palūkanų normos už indėlių galimybę, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi galimybę bus sumažintos atitinkamai iki 2 proc., 2,15 proc. ir 2,40 proc.
Tokio sprendimo tikėtasi po to, kai euro zonos infliacijos mažėjimas gegužę sumenko iki 1,9 proc., palyginti su 2,2 proc. balandžio mėnesį, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys.
Šis skaičius viršijo ekonomistų lūkesčius ir tai yra pirmas kartas nuo 2024 m. rugsėjo mėn., kai infliacija nukrito žemiau ECB nustatyto 2 proc. tikslo.
Tai jau ketvirtas palūkanų mažinimas šiemet. Paskutinį kartą ECB palūkanas sumažino balandžio mėnesį, tąkart jos apkarpytos 25 baziniais punktais ir siekė 2,25 proc.
Žemesnės bazinės palūkanos paprastai atpigina paskolas, o tai gali paskatinti ekonomiką. Tuo pat metu tikėtina, kad ir vėl mažės taupantiems asmenims taikomos kasdienių ir terminuotųjų indėlių palūkanų normos.
Sureagavo ir Euro zonos akcijų rinkos
Prieš Europos Centriniam Bankui ketvirtadienį paskelbiant apie dar vieną palūkanų normų sumažinimą, kuriuo reaguojama į būsimus JAV muitus, ūgtelėjo Euro zonos akcijų rinkos.
Rinkos tikisi, kad ECB sumažins skolinimosi išlaidas, todėl visų dėmesys bus nukreiptas į Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde spaudos konferenciją, kurioje laukiama žinių apie būsimą politiką.
„Investuotojai daugiau dėmesio skirs bet kokiems signalams dėl galimo tolesnių mažinimų tempo“, – pažymėjo „AJ Bell“ investicijų direktorius Russas Mouldas.
„Infliacija nėra problema, priešingai nei lėtas ekonomikos augimas. Tai rodo, kad bus toliau švelninama pinigų politika, siekiant paskatinti vartotojus ir įmones daugiau skolintis ir leisti pinigus“, – teigia R.Mouldas.
ECB sprendimas skelbiamas po to, kai silpni JAV ekonomikos duomenys sustiprino lūkesčius, kad Federalinis rezervų bankas netrukus sumažins JAV palūkanų normas, o tai ketvirtadienį darė neigiamą poveikį doleriui.
Investuotojai stebi prezidento Donaldo Trumpo prekybos karo eigą ir galimų derybų tarp JAV lyderio ir jo kolegos iš Kinijos Xi Jinpingo požymius.
Volstrito rinkos ketvirtadienį uždavė gana prastą toną Azijos ir Europos prekybai, nes ADP ataskaita parodė, kad praėjusį mėnesį privačiame sektoriuje buvo sukurta 37 tūkst. naujų darbo vietų.
Tai buvo staigus sulėtėjimas, palyginti su balandį fiksuotais 60 tūkst. naujų darbo vietų, ir mažiau nei trečdalis to, ką prognozavo „Bloomberg“ apklausa.
Kita apklausa parodė, kad JAV paslaugų sektoriaus veikla gegužę susitraukė pirmą kartą nuo praėjusių metų birželio.
Šie duomenys sukėlė susirūpinimą, kad pasaulio ekonomikos lyderė buksuoja, o atidžiai stebimame Federalinių rezervų banko „Beige Book“ tyrime pažymima, kad „ekonominė veikla šiek tiek sumažėjo“.
Jame atkreipiamas dėmesys į namų ūkių ir verslo atsargumą, kurį lemia sulėtėjęs įdarbinimo tempas ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl D. Trumpo politikos.
Šie duomenys padidino spėliones dėl Federalinių rezervų banko palūkanų normų sumažinimo, o rinkos numato du sumažinimus iki metų pabaigos, pradedant rugsėjo mėnesiu.
Dabar visų akys nukreiptos į penktadienį skelbsimu JAV ne žemės ūkio sektoriaus darbo vietų skaičiaus duomenis, kuriuos Federalinių rezervų bankas naudoja formuodamas pinigų politiką.
Vis dėlto yra tam tikrų nuogąstavimų, kad D. Trumpo muitų politika paskatins infliaciją, o dėl to JAV centrinis bankas gali būti priverstas išlaikyti aukštas skolinimosi išlaidas.
Azijoje Seulo akcijų rinka pakilo daugiau nei vienu procentu dėl tebesitęsiančio susidomėjimo po Lee Jae-myungo išrinkimo naujuoju Pietų Korėjos prezidentu.
Rinkimai užbaigė šešių mėnesių valdžios vakuumą, kurį sukėlė ankstesniojo prezidento Yoon Suk Yeolo apkaltos procesas dėl šio katastrofiškai pasibaigusio bandymo įvesti karo padėtį. Todėl Vonas dolerio atžvilgiu toliau kilo.
Džakartos akcijų rinka pakilo, kai Indonezijos vyriausybė pradėjo įgyvendinti 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės stimuliacinį paketą. Prieš tai didžiausia Pietryčių Azijos ekonomika pirmąjį ketvirtį patyrė lėčiausią augimą per daugiau nei trejus metus.
Tokijaus akcijų rinka smuko po dar vieno silpno ilgalaikių Japonijos vyriausybės obligacijų pardavimo, sustiprinusio neseniai kilusius nuogąstavimus dėl pasaulinės skolos rinkos.
Kinijos akcijų rinkos pakilo.