Skaitydamas metinį pranešimą G.Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvai gresiančias geopolitines grėsmes ir pabrėžė, jog visuotinė valstybės gynyba be piliečių įsitraukimo neveiks.
„Reikės solidaus finansinio pagrindo. Geroji žinia yra tai, kad skirti vis daugiau lėšų gynybai padės ekonomikos augimas. Ne pirmus metus išliekame vieni iš Europos Sąjungos lyderių šioje srityje“, – teigė jis.
Būtent investicijos į vietinę gynybos pramonę, šalies vadovo manymu, artimiausiu metu augins Lietuvos ekonomiką. Prezidentas ragino semtis įkvėpimo iš Ukrainos pavyzdžio.
„Itin svarbu šioje srityje pasitelkti turimą aukštųjų technologijų įdirbį. Turime gaminti ne tik daugiau amunicijos, bet ir jutiklių, lazerių, bepiločių aparatų. Ukraina jau parodė, kad perėjus prie vietinės dronų gamybos, puikių rezultatų galima pasiekti palyginus nedidelėmis sąnaudomis“, – teigė prezidentas.
Tačiau G.Nausėda savo kalboje konstatavo ir svarbų faktą – vien ekonomikos augimo generuojamų pajamų neužteks.
Prezidento teigimu, reikės ir skolintis, ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Tiesa, pastarieji, šalies vadovo teigimu, neturėtų tapti nepakeliama našta šalies gyventojams bei verslui.
„Didinti bendrąjį vidaus produktą galime įveiklindami žmonių indėlius per nacionalinį plėtros banką ILTE – gyventojai gautų patrauklias palūkanas už lėšas sąskaitose, o investicijos šalyje suintensyvėtų. Teigiamą efektą valstybės ekonomikai pasiektume ir nukreipę į Lietuvą didesnę kaupiamųjų pensijų fondų turto dalį“, – savo siūlymus dėstė prezidentas.
„Netapsime saugesni sviestą keisdami patrankomis“
Ne tik gynybos srityje, bet ir užtikrinant valstybės teikiamų paslaugų finansavimą, anot G.Nausėdos, svarbiu žingsniu turi tapti Vyriausybės parengti mokesčių sistemos pertvarkymai.
„Ar jie bus sėkmingi, priklausys nuo kelių esminių veiksnių.
Pirma, valstybei kreipiantis į žmones, vertėtų kritiškai pažvelgti ir į save. Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu? Žmonės pagrįstai piktinasi ir reikalauja, kad valdžia pirmiausia pradėtų nuo savęs, taupydama kiekvieną mokesčių eurą“, – mano prezidentas.
Priimant mokesčių pakeitimus būtina užtikrinti, kad pastarieji neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms, mano G.Nausėda. Priešingu atveju lauktų liūdnos pasekmės.
„Tiesiog užgniaužtume plėtrą, kuri mums neša papildomų biudžeto pajamų. Tai – ekonomikos aksioma. Todėl palaikau idėją sutelkti dėmesį į progresyvesnį pajamų apmokestinimą, tačiau darant tai saikingai ir neperlenkiant“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda akcentavo – pertvarkos metu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių.
„Tikrai netapsime saugesni sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį. Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo. Jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos.
Sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus. Pateikiau siūlymą mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą vaikus auginantiems samdomiems darbuotojams ir individualiai dirbantiesiems, jį kviečiu priimti kartu su Vyriausybės mokesčių pertvarka. Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui“, – sakė G.Nausėda.
Pokyčių antrojoje pensijų pakopoje neišvengsime
Pasigirdo ir siūlymų dėl pensijų pokyčių. G.Nausėda man, jog ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus turėtų būti skirta individualiosios pensijos dalies indeksavimui.
„Pagal „Sodros“ prognozes, tai reikštų bent 90 mln. eurų daugiau pensijoms nei šiemet, kartu „Sodros“ rezervas ir toliau, tik nuosaikiau, kauptųsi“, – savo siūlymą aiškino šalies vadovas.
Pastarojo manymu, Lietuvai reikalinga tvaresnė socialinio draudimo sistema, kuri geriau atitiktų visuomenės lūkesčius ir mažiau priklausytų nuo politinių sprendimų.
Tiesa, politinių sprendimų, kaip pastebi G.Nausėda, nepavyks išvengti pertvarkant antrąją pensijų pakopą. Jo manymu, antroji pensijų pakopa turi būti lankstesnė ir patrauklesnė, tačiau išlikti tvari.
„Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė įstatymų leidėjų pareigą atlikti korekcijas. Ankstesnei Vyriausybei pritrūkus politinės valios, veiksmų teko imtis dabartiniams valdantiesiems.
<...> Laikinai suteikdami galimybę kaupiantiems asmenims pasitraukti, kartu privalome užtikrinti ir paskatas jiems pasilikti. Pasitikėjimo iki šiol tikrai nedidino tai, kad pensijų kaupimas buvo panašus į spygliuotą aptvarą be išėjimo“, – įžvalgomis dalijosi prezidentas.
Lietuva – pavyzdys visai Europai
Energetika – tai sritis, kurioje, G.Nausėdos manymu, Lietuva per pastarąjį dešimtmetį demonstravo ryškiausią pažangą.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad tikrai daug padarėme, siekdami Lietuvos energetikos sistemos atsparumo. Šioje srityje esame pavyzdys visai Europai, pamažu besivaduojančiai iš Rusijos šantažo“, – dėnesį atkreipė Lietuvos prezidentas.
Čia jis prisiminė ir Lietuvai svarbų įvykį – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo laivo-saugyklos „Independence“ – „Nepriklausomybė“ perleidimą Lietuvos nuosavybėn.
Tuo Lietuvos energetikai svarbūs įvykiai neužsibaigė.
Šių metų vasaris pažymėtas ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės pradžia – įvykdyta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Tačiau G.Nausėda ragina nesustoti.
„Šiandien, nutraukę paskutinius energetinius ryšius su Rusija, esame laisvi toliau stiprinti savo energetiką. Privalome kuo greičiau plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius, užsitikrinti nuosavą elektros gamybą iki 2028 metų ir kartu su Lenkija įgyvendinti „Harmony Link“ projektą.
Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą“, – ateities vizija dalijosi G.Nausėda.
Pildoma.
Ragino iki kadencijos pabaigos nebesiimti mokesčių pertvarkų
Lrytas primena, kad pirmą balsavimą Seime jau įveikė NT mokesčio pataisos, pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20–32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas.
Bene daugiausiai diskusijų sulaukė, o taip pat ir ne kartą tobulintas buvo NT mokestis.
Štai trečiadienį premjeras Gintautas Paluckas paskelbė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas NT mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.
Seime šiuo metu dar svarstomame NT mokesčio įstatymo projekte pagrindinį asmens būstą siūloma apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“ – šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.
Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 m., pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.
Pats prezidentas anksčiau yra sakęs, jog mano, kad svarstomą mokesčių paketą valdantiesiems turėtų pavykti priimti.
Tiesa, jis teigė, kad didžioji dalis gynybai skirtų lėšų bus surinkta ne iš mokesčių, o per skolinimąsi.
„Mes nežiūrėkime, kiek iš kokio mokesčio samčiais bus skirta gynybos fondui, nes yra ir daugiau šaltinių“, – akcentavo G.Nausėda.
Vyriausybei šalies vadovas negailėjo ir kritikos – prezidento manymu, komunikacija dėl NT mokesčio visuomenėje sukėlė nepagrįsto nerimo.
„Komunikacinis vakuumas arba chaotiškas komunikavimas lėmė, kad bijoma to, ko net nereikėtų bijoti. Jeigu apskritai jokių pakeitimų nebūtų daroma, tai vien tik tai mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį NT apmokestinimą, negu tas, pagal kurį ketinama apmokestinti dabar“, – sakė G.Nausėda.
Priėmus siūlomus pokyčius prezidentas ragino valdančiuosius įsipareigoti iki kadencijos pabaigos nebesiimti jokių mokesčių korekcijų.
Siūlomas mokesčių pakeitimus planuojama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.