Taip jis kalbėjo koalicinei tarybai šią savaitę paskelbus, kad atsitraukia nuo pirminio Vyriausybės pasiūlyto mokesčio varianto ir Seimui siūlys pirmo būsto nuo kitų metų neapmokestinti.
„Klausimas, kurį aš iškelčiau, yra kuo šituo pasikeitimu siekiama. Man atrodo, per daug susikoncentruota į diskusiją, koks turėtų būti NT mokesčio dizainas, bet tas dizainas nėra savitikslis. Jis yra pasekmė tikslo – ko šiuo pakeitimu siekiama, o tada labai greitai galima atsakyti, koks turėtų būti dizainas“, – sakė G.Šimkus.
Pasak centrinio banko vadovo, iš pradžių mokestis turėjo būti skirtas gynybai, vėliau diskutuota apie pajamas savivaldybių infrastruktūrai, taip pat – siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.
R. Šadžius nesistebi, kad NT mokestis sulaukė tiek diskusijų: laiko normalia demokratine procedūra
Jo teigimu, pirmas būstas sudaro 50 proc. viso nekomercinio NT vertės, tad neapmokestinus pirmojo būsto mokesčio per metus būtų surenkama iki 10 mln. eurų.
„Aiškus tikslo įvardijimas padėtų apsispręsti, koks turėtų būti mokesčio dizainas, nes 10 mln. eurų nei savivaldybių infrastruktūrai labai pagelbėtų, nei gynybą labai sustiprintų“, – tikino G.Šimkus.
Susiję straipsniai
Pagal dabartinį mokesčio modelį biudžetas per metus pasipildo maždaug 16 mln. eurų.
LB vadovo teigimu, visuotinis NT mokestis sušvelnina rinkos svyravimus, todėl institucija siūlė, kad naujas jo variantas turėtų apimti plačią mokėtojų bazę ir būti pakankamai progresyvus.
„Tai mažiau ekonomikos aktyvumui žalingas mokestis, ypač kai kalbame apie gynybos poreikių finansavimą, bet jis turi būti pakankamai reikšmingas kaip įplaukų šaltinis“, – teigė G.Šimkus.
Pasak jo, nors visuomenėje kyla nepasitenkinimas dėl politikų planų apmokestinti gyventojų būstą, naujausias koalicinės tarybos siūlymas nutolsta nuo centrinio banko rekomendacijų.
„Galbūt galima buvo tiesiog sumažinti tarifus, kad tai nebūtų drakoniškas mokestis, galbūt erzelio būtų šiek tiek mažiau“, – pridūrė G.Šimkus.
Nors mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba trečiadienį, birželio 4 d., paskelbė, kad šio siūlymo atsisako.
Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.
Tiesa, toliau dėl NT mokesčio pakeitimų turės spręsti Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą – šis balsuoti dėl pakeitimų planuoja ateinantį pirmadienį.
Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.
Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrąjį, trečiąjį ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią ketinama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.
Pirmąjį balsavimą parlamente įveikė ne tik NT mokesčio pakeitimai, tačiau ir pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.
Mokesčių pertvarką priimti planuojama iki pavasario sesijos pabaigos, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2026-ųjų.