ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje Liuksemburge valstybės narės pasiekė susitarimą dėl milijonams lėktuvais keliaujančių europiečių aktualaus klausimo – kompensacijų už vėlavusius ar atšauktus skrydžius. Priimtas susitarimas griežtinti kompensacijų už vėluojančius skrydžius tvarką. Mažėtų ir pačių kompensacijų dydis – siūloma, kad keleiviai gautų ne daugiau kaip 500 eurų kompensaciją, jei skrydžio atstumas yra didesnis nei 3500 km, arba tik 300 eurų kompensaciją, jei skrydžio atstumas neviršija 3500 km ir yra ES teritorijos ribose.
Tiesa, siūlomiems ES reglamento EB 261 – pagrindinio lėktuvais keliaujančių keleivių teises reglamentuojančio dokumento ES – pakeitimams dar turės pritarti Europos Parlamentas.
Kaip teigia „Oro skundo“ įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus, labiausiai neramina siekis atnaujintame ES reglamente nustatyti ilgesnį skrydžio vėlavimo terminą, nuo kada keleiviai galės gauti kompensaciją.
„Remiantis ES reglamentu EB 261, yra susiformavusi teismų praktika, pagal kurią yra įtvirtinta taip vadinama „3 valandų taisyklė“. Tai reiškia, kad jei lėktuvu keliaujantis keleivis galutinį savo kelionės tikslą pasiekia vėluodamas daugiau nei 3 valandas, jis turi teisę gauti kompensaciją. Ši keleivių teisių apsauga taikoma atšauktiems arba vėluojantiems skrydžiams, o kompensacijos dydis gali siekti nuo 250 EUR iki 600 EUR, priklausomai nuo skrydžio atstumo.
Jei ES reglamentas bus keičiamas taip, kaip dabar siūloma, daugybė keleivių jau nebegalės kreiptis kompensacijos, be to, mažės ir jų dydis. Kompensacijos keleiviams priklausytų tik tuo atveju, jei skrydis vėluotų bent 4 valandas (skrydžiams, kurių atstumas yra iki 3,5 tūkst. km) arba bent 6 valandas (tolimesniems nei 3,5 tūkst. km skrydžiams). Tai yra akivaizdus keleivių teisių silpninimas ir visiškas keleivių interesų nepaisymas“, – pažymi B. Rimkus.
Keleivių teisių gynėjų asociacijos APRA duomenimis, net 70 proc. europiečių pasisako už priešingą politiką – keliautojai mano, kad kompensacijos turėtų priklausyti jau tada, kai skrydis vėluoja 1 ar 2 valandas.
„Taip yra todėl, nes net ir menkiausias vėlavimas keliaujant gali atnešti didelių nepatogumų bei nuostolių, ypač jei keliaujama netiesioginiu skrydžiu“, – pastebi „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.
LR Susisiekimo ministerija jau paskelbė, kad nepritaria siūlymams ilginti skrydžio vėlavimo terminą, nuo kada keleiviai įgytų teisę į kompensaciją, kaip ir kompensacijų dydžio mažinimui.
Pasak B. Rimkaus, susirūpinimą kelia ir siekis koreguoti išimtis ES reglamente dėl nepaprastųjų aplinkybių (tokių kaip blogos orų sąlygos, streikai, saugumo grėsmės ir kt.), kai oro linijų bendrovės mokėti kompensacijų sutrikus skrydžiams neprivalo. Nors kompensacijos tokiais atvejais įprastai nepriklauso, net ir tuomet oro linijų bendrovės turi rūpintis keleiviais, kurių skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas – tokiais atvejais keleiviams vis tiek priklauso nemokamas maistas ir gėrimai, apgyvendinimo ar transporto iki nakvynės vietos kompensavimas.
„Jei norima stiprinti keleivių teises, tai taip ir reikia daryti. O tai galima pasiekti indeksuojant kompensacijas, kurios per pastaruosius dvidešimt metų nebuvo didinamos ir nuvertėjo apie 40 proc. Taip pat reikėtų galų gale išgirsti keleivius ir sumažinti skrydžių vėlavimų ribą, nuo kada jau priklauso kompensacijos, iki 1-2 val., užuot šį terminą pailginus“, – pažymi oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
Asociacija APRA duomenimis, dabartinis ES reglamentas skatina oro linijų bendroves mažinti skrydžių vėlavimus ir atšaukimus, o pasaulyje reglamentas yra laikomas „auksiniu standartu“ keleivių gynimo teisių srityje.