Nelegaliai statybomis vertęsis verslininkas sulaukė LAT verdikto: teks stipriai pakratyti piniginę

2025 m. birželio 19 d. 15:15
​Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, suformulavo aktualius teisės aiškinimo aspektus – kada taikytina baudžiamoji atsakomybė, kokia apimtimi turi būti taikomas turto konfiskavimas ir kaip nustatomas mokėtinų mokesčių dydis sprendžiant civilinius ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių, skelbiama LAT pranešime žiniasklaidai.
Daugiau nuotraukų (2)
Baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, neužregistravęs vykdomos veiklos, neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ėmėsi ūkinės komercinės veiklos statybų srityje (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir iš šios veiklos per dvejus metus gavo beveik 275 000 Eur pajamų.
Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė 15 000 Eur baudą, priteisė atlyginti nesumokėtus mokesčius ir konfiskavo 40 000 Eur, kaip pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė, be kita ko, pripažino, kad, patenkinus civilinius ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių ir įmokų, konfiskavimas netaikytinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, padarė išvadas, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai pripažino, jog asmens vykdyta sisteminga, versliška, stambiu mastu veikla atitinka neteisėto vertimosi komercine ūkine veikla sudėties požymius (BK 202 straipsnio 1 dalis).
Tokią išvadą kasacinės instancijos teismas pagrindė tiek ankstesne savo, tiek administracinių teismų jurisprudencija. Plenarinė sesija taip patvirtino formuojamą praktiką, kada mokesčių administratorius nesumokėtus mokesčius gali prisiteisti per civilinio ieškinio institutą.
Kasacinis teismas taip pat pasisakė ir dėl pajamų, gautų iš neteisėtos ūkinės veiklos, konfiskavimo.
Pirma, buvo priminta, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pvz., narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą.
Antra, plenarinė sesija nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad sprendžiant, koks turtas (kaip nusikalstamos veikos rezultatas) yra konfiskuotinas bylose dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – vertimosi neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla, yra būtina nustatyti, kokio pobūdžio neteisėta veika – ar tokia, kuria verstis, tinkamai ją įregistravus, asmuo būtų galėjęs, ar tokia, kuria verstis asmuo apskritai nebūtų galėjęs (neturėtų teisės), – yra inkriminuota, nes tai gali lemti išvadą, kokios apimties turtas, t. y. gautos iš neteisėtos ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos pajamos, pripažintinas nusikalstamos veikos rezultatu.
Tais atvejais, kai neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla verčiamasi tinkamai neįregistravus vykdomos veiklos, iš esmės siekiant nuslėpti iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus, paprastai konfiskuojamos nesumokėtų mokesčių dydžio sumos. Tačiau atvejais, kai pajamos yra gaunamos iš vertimosi tokio pobūdžio neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla, kuria asmuo negalėtų teisėtai verstis, t. y. neturėtų teisės jos registruoti, gauti licenciją, leidimą ir pan., jokia mokestinė prievolė net negali būti apskaičiuota, gali būti konfiskuojamos visos iš tokio pobūdžio veiklos gautos pajamos.
Prokurorė kasaciniame skunde prašė iš nuteistojo konfiskuoti 40 000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą, tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad, vykdant neįregistruotą individualią statybų organizavimo veiklą, nusikalstamos veikos rezultatu paprastai pripažįstami nesumokėti (mokėtini) mokesčiai ir įmokos. Tačiau jų konfiskavimas nėra būtinas, jei valstybės institucijos pareiškia civilinius ieškinius dėl mokesčių ir įmokų išieškojimo.
Byloje taip pat buvo spręstas nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžio skaičiavimo klausimas. Valstybei priteistos sumos už nesumokėtą gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas, kuriame, be kita ko, ginčytas prievolių dydis ir taikytas jų dydžio skaičiavimo metodas, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.