„Pagrindinis veiklos rezultatas yra tikrai stabilus, bet galutinis veiklos rezultatas yra beveik 11 proc. sumažėjęs grynasis pelnas“, – metinių finansinių rezultatų pristatyme ketvirtadienį sakė laikinoji VKC direktorė Jurgita Bagdonienė.
„Pelningai dirbo absoliuti dauguma įmonių“, – tikino ji.
Tiesa, nuostolingai veikė 3 bendrovės – Energetikos ministerijos valdoma Ignalinos atominė elektrinė (IAE), taip pat Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldūs „Lietuvos veislininkystė“ ir Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).
J. Bagdonienės teigimu, valstybinių bendrovių veiklos efektyvumą vertinti tik grynojo pelno rodikliais būtų klaidinga, nes įmonės pastaraisiais metais reikšmingai gerino kitus strateginius rodiklius.
Įmonės pernai valdė 13,8 mlrd. eurų turto – 8,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
„Viso įmonių valdomo turto vertė ūgtelėjo 8 proc. arba 1 mlrd. eurų – tai vyko labiausiai dėl atliekamų investicijų „Ignitis“, „Epso-G“ ir „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupėse“, – teigė J. Bagdonienė.
Apie pusę trumpalaikio turto sudarė vadinamieji greitojo likvidumo aktyvai – lėšos bankuose, terminuotuose indėliuose, trumpalaikiuose Vyriausybės vertybiniuose popieriuose (VVP).
VKC vertinimu, nepaisant politinių svyravimų, ekonominių ir geopolitinių iššūkių, VVĮ išlaiko įsipareigojimą dėl finansinės grąžos valstybei.
Didžiausia pelno dalis ir augę skolos kaštai
Pernai valstybinių energetikos įmonių grynasis pelnas siekė 343 mln. eurų ir sudarė 63,2 proc. viso valstybinio sektoriaus portfelio.
Visgi būtent šios srities bendrovių veikla turėjo daugiausia įtakos viso valstybinių įmonių rezultatų portfelio mažėjimui – vien „Ignitis grupė“ grynojo pelno pernai uždirbo 13,8 proc. mažiau.
„Išaugusios palūkanų sąnaudos ir šiek tiek pasvyravę investiciniai fondai lėmė šiai grupei tam tikrus nuostolius finansinės investicinės veiklos ir koregavo atitinkamai viso sektoriaus grynąjį pelną“, – teigė J. Bagdonienė.
Finansinės VVĮ skolos iš viso pernai augo 200 mln. eurų, bet grynasis skolos santykis su EBITDA (pelnu prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją – ELTA) siekė tik 1,5 proc.
„Tai yra pakankamai konservatyvus ir rodantis žemą įsiskolinimo lygį rodiklis – jis reiškia, kad siekiant, kad visos valstybės įmonės vienu kartu padengtų visas finansines skolas, pasinaudodamos greito likvidumo aktyvais, reikia 1,5 metų EBITDOS“, – aiškino J. Bagdonienė.
Anot VKC vadovės, energetikos sektoriuje šis rodiklis siekia 3 kartus ir rodo vidutinį užsiskolinimo lygį.
„Nereikia pamiršti, kad būtent energetikos sektorius vykdo pačius didžiausius ir Lietuvai reikšmingiausius projektus investicinius, todėl ir aktyviau naudojasi skolintu kapitalu“, – pridūrė VKC vadovė.
Pernai šiek tiek (3 proc.) augo bendra VVĮ dividendų ir pelno įmokų suma į biudžetą – sudarė 191,3 mln. eurų arba 59 mln. eurų daugiau nei prognozuota, užpernai šios įmokos siekė 185,8 mln. eurų.
Skaičiuojant su valstybės įmonių mokamais netipiniais mokesčiais, šalies biudžetas buvo papildytas 232,5 mln. eurų.
Daugiausiai biudžetą papildė „Ignitis grupė“ – 72 mln. eurų, „Lietuvos geležinkeliai“ – 33,3 mln. eurų, Valstybinių miškų urėdija (26,3 mln.) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (19 mln.)
Nepaisant karo Ukrainoje ir su juo susijusių sankcijų poveikio, valstybinės susisiekimo sektoriaus bendrovės pernai uždirbo 87,7 mln. eurų grynojo pelno (24,8 proc. daugiau).
Vien „Lietuvos geležinkelių“ grupės pelnas pernai augo 71 proc. – siekė 37 mln. eurų.
„Dėl pačio dydžio dividendų – mes esame subsidijuojami iš vienos pusės, keleivių, verslo plėtrai su valstybe turime 10 metų kontraktą ir tie pinigai atkeliauja pas mus iš to pačio biudžeto. Taip pat turime infrastruktūrą, kuri stipriai kritus pervežimams tiesiog negauna tų pajamų – valstybė subalansuoja, bet ir ji prisideda prie (finansavimo – ELTA)“, – kalbėjo grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ dividendų į biudžetą galėjo išmokėti 70 proc. nuo paskirstyto pelno, tačiau skyrė 96 proc.
Neigiamam grynojo pelno pokyčiui įtaką taip pat turėjo miškininkystės sektorius – Valstybinių miškų urėdija (VMU) pernai jo sugeneravo 26,4 proc. mažiau.
Užpernai VVĮ uždirbo 609 mln. eurų grynojo pelno, 2022 ir 2021 metais šios sumos siekė atitinkamai 435 ir 291 mln. eurų.
Valstybinių bendrovių pajamos pernai siekė daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, užpernai – virš 4,5 mlrd. eurų (mažėjo 3,2 proc.)
Sektoriuje pernai dirbo 26,5 tūkst. darbuotojų. Vidutinis VVĮ vadovų mėnesio darbo užmokestis augo 26 valstybinėse bendrovėse, iš viso 16,9 proc. – vidutiniškai siekė virš 10,4 tūkst. eurų.
Lietuvoje šiuo metu yra 33 valstybinės įmonės, kurias valdo 8 akcijų valdytojai – 7 ministerijos ir Lietuvos bankas (LB).