Nepasitenkinimą suplanuotomis reformomis planavę parodyti būtent tuo metu, kai Seime turėjo būti svarstomi minėti įstatymai, ūkininkai ketinimų neatsisakė ir parlamentarams pakeitus darbotvarkę – tiek NT, tiek GPM įstatymų pakeitimų svarstymas perkeltas į kitą ketvirtadienį.
Savo ruožtu ūkininkai neatmeta, kad protesto akciją gali surengti ir kitą savaitę.
Įspėjamasis protestas „NE – mokesčių buldozeriui“ inicijuojamas parlamentui ketinant priimti mokesčių įstatymus, ignoruojant ūkininkų pateiktas pastabas.
Protestas prasidėjo emocingai. Mitingo pradžioje į sceną lipo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranckietis. Kalbėjęs apie kuriamą socializmą, apie tai, kad baudžiami tie, kurie daugiau dirbdami nesutinka dvigubai mokėti, Seimo narys iš mitinguojančių ūkininkų sulaukė emocionalaus klausimo apie aukcionuose parduodamą valstybinę žemę. Įsiaudrinęs ūkininkas į parlamentarą kreipėsi „tu“.
Į tai V.Pranckietis sureagavo: „Klausyk, rėksny, aš tujintis nenoriu. Parėkti visada gerai“.
Nepriklausomybės aikštėje ketvirtadienio rytą susirinkę per tūkstantis ūkininkų nešėsi plakatus su užrašais „Už kiek dirbtum nuo aušros iki sutemos?“, „Ką pasėsi, tą... nusineš mokesčiai“, „Mes ne prieš mokesčius – mes už teisingumą“, „Darbas – tavo, visas pelnas – valstybės, skolos – ūkininkui!“, „Maisto kainos prasideda nuo mokesčių“.
„Nesame prieš mokesčius, reikalaujame normalios tvarkos – jeigu keliami mokesčiai, tai kelkime visiems vienodai. Kodėl, kaip atpirkimo ožys, pasirinktas būtent šis sektorius? Negalima taip“, – prieš protestą naujienų agentūrai „Elta“ sakė iš Ignalinos atvykęs Vladimiras.
„Tai yra bendras reikalas – mokesčiai, jaunųjų ūkininkų likimas. Iš mūsų rajono atvyko pilnas autobusas. Tas pats mokesčių klausimas ne tik žemdirbiams, bet ir miestiečiams rūpi“, – pabrėžė Vilkaviškio rajono ūkininkė Rima.
Nepriklausomybės aikštėje mitinguojantys ūkininkai užkūrė ir buldozerį, kuris, anot jų, nustūmė buldozeriu stumiamas mokesčių pertvarkas. Dėžes traiškiusio buldozerininko pasirodymas palydėtas triukšmu: švilpimu, plojimais, kitų traktorių signalizavimu.Valius Ąžuolas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, ūkininkams perdavė:
„Jums ruošia dovanėlę – nuo Naujųjų metų 30 proc. didės akcizas žaliajam kurui“. O po to pridūrė: „Jums aiškina, kad turite kažką išskirtinio. Jūs neturite nieko išskirtinio.“
V.Ąžuolas pabrėžė: numatyti mokesčiai ūkininkams įsigalios 2026 m., o labiausiai prispaus 2027 m.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pakvietė ūkininkus pavakare susitikti ministerijoje. O nuo scenos sakė: „Ministras yra žemės ūkio pusėje, deja, Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas buvo atmestas.
Mokesčiai turi būti subalansuoti ir socialiai teisingi. Labai tikiuosi, kad Seimas jus išgirs.“
„Jei nepaklausys, atvažiuosim kelis kartus gausiau“, – žadėjo mitinguotojai.
Dar trečiadienį I.Hofmanas sakė, kad protestuojantys ūkininkai elgiasi teisingai. Sulaukęs klausimo, ar po tokių kalbų nebuvo nemalonių skambučių, ministras patikino nujaučiantis, kad gali sulaukti kolegų iš Vyriausybės kritikos.
„Skambučio nesulaukiau, bet, manau, kad man gali būti nesaldu“, – juokavo ministras.
Tiesa, žurnalistams pasiteiravus, kaip ministras žada tęsti darbą, jei jo paties bei žemdirbių reikalavimai nebus išklausyti, I.Hofmanas tikino manantis, kad ūkininkai nenusileis.
„Dirbsime toliau, gyvensime su tuo toliau, tačiau manau, kad ūkininkai nenusileis“, – nulipęs nuo scenos kalbėjo jis.
„Planuojama, kad žemės ūkis bus strateginė šaka, bet nesitikėjome, kad ta strategija bus tokia, kad mokesčiai kai kuriems pakils dvigubai.
G. Paluckas į mitingą nėjo
Premjeras Gintautas Paluckas nesureikšmina ketvirtadienį su protestuojančiais ūkininkais susitikusio žemės ūkio ministro I.Hofmano pareiškimų, esą ūkininkai, gindami savo interesus ir susirinkdami greta Seimo, elgiasi teisingai. Vyriausybės vadovo teigimu, ministro rūpestis yra sveikintinas, tačiau galutinius sprendimus priims parlamentarai.
„Gerai, kad ministras savo sektoriumi rūpinasi, turi savo nuomonę, bet galutinius sprendimus priima Seimas, o Vyriausybė jau yra pareiškusi savo poziciją dėl mokesčių paketo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams tvirtino G.Paluckas.
Pats eiti į mitingą jis nesiruošė, bet žadėjo: „Po Vyriausybės valandos organizatoriai ir Žemės ūkio tarybos atstovai lankysis Vyriausybėje. Aptarsime tuos dalykus.
Tai konstruktyvus mitingas. Išdėstyti reikalavimai, išdėstytas požiūris į siūlomus mokestinius pakeitimus. Diskusija vyksta jau ne vieną mėnesį ir atitinkamai bus priimti sprendimai“.
Labai gaila, kad Finansų ministerija, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas neįsiklauso į argumentus, kuriuos sako Žemės ūkio ministerija ir mes Seime“, – susitikęs su protestuotojais sake Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, paskutinis lašas buvo išlietas praėjusį trečiadienį, kai Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusprendė visiškai neatsižvelgti į žemės ūkio atstovų ir juos palaikančių Seimo narių siūlymus dėl GPM pataisų.
„Mums atrodo, kad jie net nebuvo apsvarstyti ir tai ūkininkams jautėsi kaip spjūvis į veidą – trūko kantrybė“, – naujienų agentūrai ELTA kalbėjo LGAA pirmininkas.
Pasak A.Vanago, padidėjęs apmokestinimas ūkininkams būtų itin skaudus, kadangi jie didelę dalį uždarbio turi vėl investuoti į savo ūkį.
Jungiasi ne visi ūkininkai
Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgautė nurodė, kad šis protestas nėra visų ūkininkų protestas. „Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams“, – rašoma jos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Ten pat nurodoma, kad proteste keliami reikalavimai – tai turtingiausiųjų bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius.
„Kalbama ne apie ūkininkų išlikimą, o apie pelnų apsaugą tiems, kurie dažnai generuoja daugiau nei 5,8 tūkst. eurų grynojo pelno per mėnesį. Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis“, – teigė R.Jurgautė.
Paskutinis balsavimas – kitą savaitę
Priminsime, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikyti pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Buvo registruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Pirmąjį būstą šiuo metu Seimas linksta apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, ne pagrindinio būsto vertės sumuojamos ir apmokestinamos nuo 50 tūkst. eurų.
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.
Šalies ūkininkai prieš jiems nepalankią valdžios nukreiptą politiką surengė du protestus praėjusių metų žiemą.
Tąkart į sostinę susirinkę keli tūkstančiai ūkininkų protestavo prieš reikalavimus taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, ragino stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti iki 2024 m. galiojusius „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizus, spręsti vadinamąją pieno krizę sureguliuojant prekybos grandinę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą.