Tvarios inovacijos, sąmoningas resursų naudojimas ir ilgalaikis mąstymas vis dažniau tampa ne iššūkiu, o konkurenciniu pranašumu. Kodėl taip yra ir kaip tvarumas padeda augti, aiškinamės su ekspertais ir verslo lyderiais.
Dvi medalio pusės
„Inbalance Grid“ – lietuvių sukurta elektromobilių įkrovimo infrastruktūros platforma. Ji šiuo metu veikia penkiose Europos šalyse ir diegiama dar keliose.
Įmonės vadovas Simonas Stankus sako, kad tvarumas nuo pat pradžių buvo ne strategijos dalis, o pats jos pagrindas.
„Tai verslui suteikia prasmės. Nuo pat pradžių dirbome žinodami, kad privalome klientui pasiūlyti kuo geresnę paslaugą, tačiau nekenkti aplinkai. Kai startavome 2020-aisiais, tai jau buvo mūsų filosofija“, – sako įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Simonas Stankus.
Pasak jo, šiandien būti netvariems jau nebėra norma. „Kai girdime apie verslus, kurie švaisto resursus, teršia, neefektyviai naudoja energiją, natūraliai kyla nepasitenkinimas. Tai rodo, kad visuomenė pasikeitė ir tokio požiūrio jau nebetoleruoja“.
Vis dėlto jis pastebi ir kitą medalio pusę. „Tvarumo tema per pastaruosius metus tapo nuvalkiota. Jaučiasi nuovargis, sunku atskirti, kur nuoširdžios iniciatyvos, o kur tik vaikomasi madų ir pagyrų.
Manau, šį žodį reikia užsitarnauti, pabrėžiant, kad tvarumas yra neatsiejamas nuo verslo. Turėtų veikti paprastas principas: jeigu nebūtų tvarumo, nebūtų ir paties verslo. Toks ir yra „Inbalance Grid“ modelis“.
Veikti prasmingai – arba neveikti visai
Nors kartais manoma, kad verslo plėtra ir dėmesys aplinkai yra sunkiai suderinami, „Inbalance Grid“ pavyzdys rodo, kad tokia nuostata neatitinka tikrovės. Įmonė sėkmingai veikia jau šešiose šalyse ir visur laikosi tų pačių principų.
„Plėtros metu dažnai susiduri su pagunda daryti greičiau, bet mes visada sau kartojame – arba darome taip, kaip reikia, arba nedarome visai“, – pasakoja S.Stankus.
Jis įsitikinęs: tvarumas reiškia atsakingą augimą. „Kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas – ar tai dėl vietos specifikos, ar dėl energetinės galios, ar dėl vietinių bendruomenių lūkesčių.
Mes sąmoningai atsisakome idėjos, kad esame tik technologijų tiekėjai – tampame partneriais, kurie padeda kurti visą elektromobilių ekosistemą“.
Klientai tai įvertina ir dažnai kviečia bendradarbiauti ilgalaikėje perspektyvoje.
„Pokytis labai aiškus. Prieš trejus metus daugeliui įkrovimo stotelės buvo daugiau prestižo ženklas – žalias paukščiukas NT projekte. Šiandien tai jau standartas, kurio siekia praktiškai visi nauji verslo centrai, viešbučiai, logistikos parkai.
Klientai aiškiai mato, kad įkrovimo infrastruktūra padeda įgyvendinti žalio sertifikavimo reikalavimus, prisitaikyti prie augančio elektromobilių skaičiaus bei užsitikrinti konkurencinį pranašumą.
Ypač žinant, kad ateityje naujų vidaus degimo variklių pardavimų Europoje nebeliks“, – sako pašnekovas.
Finansinė nauda įrodyta skaičiais
Tyrimai rodo, kad atsakingi verslai finansiškai laimi. Tuo neabejoja ir Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas Audrius Šilgalis.
ŽFI – pirmasis Baltijos šalyse žinių ir kompetencijos centras, padedantis verslams integruoti tvarumo principus į strateginius sprendimus.
„Įmonės, kurios į tvarumo klausimus žiūri rimtai, pasitelkia ESG duomenis sprendimų priėmimui, geba geriau vykdyti savo veiklą, gali paprasčiau ir pigiau prieiti prie kapitalo, o tai didina ir jų konkurencinį pranašumą“.
ESG – tai aplinkos, socialiniai ir valdysenos rodikliai (lietuviškai dažnai žymimi trumpiniu ASV).
Tai patvirtina moksliniai tyrimai. 2015 m. atlikta daugiau nei 2000 tyrimų apibendrinanti metaanalizė atskleidė, kad 62,6 proc. atvejų egzistuoja teigiamas ESG ir įmonių finansinių rezultatų ryšys. Naujesni 2023 m. duomenys šią tendenciją tik patvirtina.
„Europos centrinio banko (ECB) 2024 m. vykdyta bankų apklausa parodė, kad bankai visoje euro zonoje švelnino paskolų standartus žaliosioms įmonėms ir griežtino sąlygas taršiausioms. Tai – labai aiškus signalas rinkai“, – sako A.Šilgalis.
Specialisto teigimu, tai rodo ne tik bankų, bet ir visos investuotojų rinkos pokytį. Fondų valdytojai vis dažniau remiasi ESG rodikliais vertindami įmones. Tai padeda įvertinti jų pelningumą ir gebėjimą valdyti rizikas, užtikrinti skaidrumą, darbuotojų gerovę bei aplinkosaugos pažangą.
Ilgalaikėms investicijoms – pavyzdžiui, 5 ar 10 metų laikotarpiui – tokie kriterijai tampa vis svarbesni. Tvarumas investuotojams reiškia ne pažadus, o stabilumą ir gebėjimą prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių.
Ne komunikacijos priemonė, o veiklos branduolys
Tvarumo keliu sėkmingai žengia ne tik inovatyvūs verslai ar finansų ekspertai. Viešasis sektorius taip pat tampa svarbiu pokyčio varikliu. Viena tokių organizacijų – didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“.
„Tvarumas yra mūsų kasdienės veiklos esmė. Aplinkos apsauga ir atsakingas išteklių naudojimas nėra papildomi tikslai.
Tai yra tai, kodėl mes apskritai egzistuojame“, – sako bendrovės Kokybės ir inovacijų departamento direktorė Brigita Gudonė.
Anot jos, tvarumo principai integruoti į visas veiklos sritis – nuo infrastruktūros modernizavimo iki darbuotojų įtraukimo ir ESG duomenų analizės.
„Pradėjome taikyti dvejopo reikšmingumo vertinimą – tai padeda suprasti ne tik kaip mes veikiame aplinką, bet ir kaip aplinkos pokyčiai veikia mus“, – teigia pašnekovė.
Tokie duomenimis grįsti sprendimai leidžia neapsiriboti vien pažadais – jie padeda realiai matuoti pokytį ir užtikrinti, kad tvarumas iš tiesų kurtų vertę.
Kai nuotekos tampa energija, o duomenys – pažangos varikliu
„Vilniaus vandenys“ demonstruoja, kaip žiedinės ekonomikos principai virsta praktika. Modernizuota infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir technologiniai sprendimai leidžia sumažinti poveikį aplinkai.
„Naudojame mažiau energijos, mažiname taršą, iš nuotekų išgauname energiją“, – pasakoja B.Gudonė.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija. Po jos įdiegta įranga sulaiko net mikroplastiko daleles, o valymo metu susidaręs dumblas panaudojamas dirvožemio atkūrimui.
Pernai daugiau nei ketvirtadalis visos sunaudotos elektros energijos buvo pasigaminta pačių – iš vietinių atsinaujinančių šaltinių.
Įmonė investuoja į technologijas ir kviečia gyventojus prisidėti prie pokyčio – rinktis švelnesnes buities priemones, mažinti taršą kanalizacijoje ir sąmoningai vartoti vandenį.
Tvarumo pamokos: viskas prasideda dar prieš prievoles
„Vilniaus vandenų“ patirtis rodo – pažanga turėtų prasidėti dar iki to, kai ją įpareigoja teisės aktai.
„Pažanga įmanoma tuomet, kai įmonė pradeda sistemingai stebėti ir vertinti savo veiklos poveikį aplinkai dar prieš tai tampant teisine prievole“, – sako Brigita Gudonė.
Anot jos, kai tik imta rinkti duomenis apie ŠESD emisijas, vandens sunaudojimą, atliekų susidarymą ir jų tvarkymą, greitai tapo aišku, kur reikia pokyčių.
Tačiau svarbu nelikti tik stebėtojais – būtina turėti aiškius tikslus ir rodiklius (KPI). Jie padeda vertinti pažangą ir užtikrinti, kad įgyvendinami sprendimai kuria apčiuopiamą vertę tiek organizacijai, tiek visuomenei.
Kita svarbi praktika – darbuotojų įtraukimas ir švietimas.
„Tvarumo sąvoka dažnai vartojama plačiai. Todėl labai svarbu padėti darbuotojams suprasti, ką tai reiškia būtent jų organizacijos veikloje“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, tvarumo mokymai padeda kelti sąmoningumą ir suvienyti komandą. O kai žmonės supranta bendrą tikslą – tvarumas tampa ne užduotimi, o natūralia veiklos dalimi.
Kaip atrodo žalia sėkmės formulė?
Anot Žaliųjų finansų instituto vadovo Audriaus Šilgalio, viena didžiausių verslų klaidų yra tvarumą laikyti vien komunikacijos įrankiu: „Tvarumą renkasi kaip komunikacijos priemonę – veiksmai nesutampa su tuo, kas sakoma“.
Pasak eksperto, tai kelia riziką, kad įmonės viešieji pažadai ir realus elgesys išsiskiria, o tai ilgainiui kenkia jų reputacijai.
„Dar viena dažna problema – tvarumo temos sudėtingumo nepaisymas. Dažnai įmonės bando padaryti pokyčius neturėdamos pakankamai išsamių duomenų“, – pastebi A.Šilgalis. Tokia situacija trukdo priimti tinkamus sprendimus ir kurti ilgalaikę vertę.
Tikroji tvari veikla, pasak A.Šilgalio, prasideda ne nuo gražių deklaracijų, o nuo įmonės situacijos įvertinimo. Tai apima CO₂ pėdsako skaičiavimą, ESG duomenų surinkimą ir jų integravimą į strateginius sprendimus.
Daugybė sėkmingų pavyzdžių rodo: žalioji sėkmės formulė – tai kai įmonė veikia taip, kaip viešai deklaruoja, kad veikia.
Svarbu ne tik užsibrėžti tikslus, bet ir nuosekliai juos vykdyti, matuoti, būti atskaitingiems. Tik toks požiūris leidžia verslui išlaikyti pasitikėjimą, mažinti rizikas ir užtikrinti ilgalaikę sėkmę.