Ketvirtadienį ant kai kurių eksponatų matyti plakatai su užrašais „A.Syso 5-mečio planas žemės ūkiui – sugrįžti į praeitį...“, „Atgal į šviesų rytojų?“.
Prasidedant antrajai protestų dienai, aikštėje prie Seimo būriavosi kelios dešimtys protestuotojų, netrukus užkurta buvo ir jau kelias dešimtis metų skaičiuojanti technika, iš senovinių traktorių išmetamųjų vamzdžių pasipylė dūmai.
„Pradėjome ir garsu, ir kvapu, buvo atėję labai daug žmonių iš miesto pasižiūrėti, tačiau, kai užkūrėme, visi išsilakstė. Norime parodyti, kur veda dabartinė politika valdančiosios koalicijos, jei bus priimtas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas be pakeitimų ir siūlymų“, – naujienų portalui Lrytas ketvirtadienį sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Anot jo, senovinė technika puikiai iliustruoja tai, jog mokesčių didinimas ūkininkams veda prie ūkio sektoriaus stagnacijos.
Į Vilnių pamažu atrieda traktoriai: ūkininkai protestuos prieš mokesčių pertvarką
„Tas šūkis „Grįžimas į šviesų rytojų“ – tokia mintis ir yra, kad ar tikrai norime tokią Lietuvą turėt“, – kalbėjo vienas iš protesto organizatorių.
Nuskriaus smulkiuosius
A.Vanagas trečiadienį popiet naujienų portalui Lrytas sakė, jog apie bankrotus kalbėti dar kiek ankstoka, tačiau tai, jog mokesčių reforma iš pagrindų sukrės daugelį ūkių, abejoti neverta.
Pasak jo, poreikio didinti išlaidas gynybai niekas neginčija, o prisidėti prie valstybės saugumo privalo kiekvienas, tačiau planuojama mokestinė reforma negali trukdyti verslui veikti.
Susiję straipsniai
„Iš tikrųjų, apie bankrotus reikėtų kalbėti 2027 metais, kai reikės sumokėti mokesčius už 2026 metus. Esmė ta, kad bus nuimta didelė dalis pinigų į biudžetą ir ūkiai paprasčiausiai nebeturės lėšų investuoti į juos, kitaip sakant, plėtoti. Tai ypač pasijaus smulkiesiems ūkininkams, kurie gamina, perdirba, dalyvauja trumposiose grandinėse, tiekia maistą mokykloms, jiems tai bus ypač jautru. Įsivaizduokite, kad šie žmonės turės nuo pelno sumokėti 40 proc“, – teigė A.Vanagas.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, trečiadienį Gedimino prospekte išrikiuota visa ūkininkų atsivežta senovinė technika, o ketvirtadienį gyvai iš balkono stebės, kaip Seimas balsuos už Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų projektus. Po posėdžio, ūkininkai grįš prie savo technikos, atliks demonstraciją.
„Į vakaro pusę jau bus paruošta mūsų ekspozicija. Ketvirtadienį, nuo 9 val. prie parlamento rinksis visi ūkininkai, kurie per Seimo posėdį keliaus į balkoną ir gyvai stebės, kaip vyksta mokesčių įstatymų priėmimas. Vėliau rikiuosimės prie technikos, parodysime jos grėsmingą bruzdesį ir išreikšime savo valią“, – teigė ūkininkų atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad protesto metu Gedimino prospekte nuo A. Goštauto g. iki Gynėjų g. ir Gynėjų gatvės dalyje nuo Gedimino pr. iki A. Tumėno g. stovės iki 300 ūkio technikos vienetų. Šiose gatvėse nuo birželio 25 d. 9 val. iki birželio 26 d. 21 val. ribojamas ir transporto eismas.
Tiki, jog kompromisą galima rasti
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kompromisų būtų galima pasiekti dėl absoliučios daugumos žemdirbių keliamų reikalavimų.
„Po paskutinio susitikimo su ūkininkais ir mitingo organizatoriais praėjusią savaitę iš iškeltų 7 klausimų 5 ar net 6 galėtume pasiekti tuos kompromisus, bet yra koncentruojamasi į gyventojų pajamų mokesčio taikymo peripetijas ir tarifus“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė premjeras.
Praėjusią savaitę į pirmąjį protestą susirinkę ūkininkai susitiko su premjeru ir žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu.
Po susitikimo pastarasis teigė, kad su žemdirbiais galima susitarti dėl kelių apmokestinimo ir lengvatų kuro akcizams.
Ūkininkus vienijančios organizacijos ragino valdančiuosius keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad būtų sudaryta galimybė mokesčius taikyti nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taip pat „Sodros“ įmokų lubas išplėsti iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
„Jeigu emocijas nuleistume, manau, dėl to, ką aptarėme, dėl ko galime sutarti, tikrai žemės ūkio sektorių tenkintų“, – trečiadienį aiškino G. Paluckas.
Visgi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepalaikė naujausio socialdemokrato Mato Skamarako siūlymo ūkininkams taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą.
Trečiadienio posėdyje visi komiteto nariai balsuojant už šį siūlymą susilaikė.
M. Skamarakas teigė, kad žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų pajamos turėtų būti apmokestintos pagal tai, ar viršija 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydį per metus (kitąmet – apie 83 tūkst. eurų).
Šią ribą viršijančioms pajamoms siūlytą taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, mažesnėms – 15 proc.
Pagrindinis mokesčių pertvarką svarstantis komitetas anksčiau atmetė iniciatyvą iki 12 VDU (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) ūkininkų pajamas apmokestinti 5 proc. tarifu, nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc. tarifą.
Taip pat nepalaikė siūlymo taikyti 15 arba 20 proc., priklausomai nuo to, ar žemdirbiai per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).
Kartą jau protestavo
Kaip jau buvo skelbta, birželio 19 d. greta Seimo susirinkę ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės mokesčių reformą ir reikalavo, kad parlamentas sumažintų siūlomus gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifus. Įspėjamajame proteste „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai pasirodė su keliais šimtais traktorių.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikyti pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Dabar užregistruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau nei 36 VDU sudarančias pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.