Už siūlymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 16, o susilaikė 35 parlamentarai.
Pasak Seimo nario Kęstučio Mažeikos, po šio sprendimo ūkininkai gali ramiai grįžti prie pradėtų darbų ir prie savo įprasto ritmo.
„Seimui galbūt atsimerkė akys, kad apmokestiname ypač daug šeimos ūkių, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę, kurie savo produkciją perdirba iki galutinio projekto. Įmonėms, dideliems koncernams didelio skirtumo nėra, nes jie apmokestinami kitaip. Seimo nariai suprato, kad žengti tokį žingsnį gali būti pavojinga regionams, vertinant tai, kad ūkininkų skaičius mažėja, amžius didėja, o patrauklumas investuoti taip pat kelia daug iššūkių“, – Seime žurnalistams kalbėjo Seimo narys K.Mažeika.
Pasiekta pergale džiaugėsi ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis.
„Mes dirbome su kiekvienu rajono Seimo nariu, mūsų traktorių išvažiavimas ir čia atvažiavimas – jie ne tik išgirdo, bet ir pamatė. Mes perėjome per visas frakcijas, buvome pas Prezidentą, viską išdėstėme, kad ši našta ūkininkams nepakeliama“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak ŽŪT pirmininko, nerimą kelia mažėjantis žemės ūkiu užsiimančiu žmonių skaičius, tad beprotiškas mokestinės naštos kėlimas jiems gali privesti prie to, kad parduotuvės ims tuštėti.
„Turėjome 275 tūkst. pieno gamintojų, dabar liko 8,5 tūkst. Viską atsivežame – pieną, mėsą, tai koks mes kraštas? Ginsimės su tankais, raketomis, o ką valgysime?“, – retoriškai klausė J.Vilionis.
„Mes neatsisakome mokėti mokesčių, mes pasisakome ir už krašto apsaugą, tačiau normine dirbti ir jaustis kaip Europos Sąjungos žemdirbiai“, – kalbėjo ŽŪT pirmininkas.
Nerimą žemės ūkio atstovams vis dar kelią planuojamas kelių apmokestinimas, kadangi dėl to gerokai brangtų produkcijos gabenimo kaštai, o taip pat ir „Sodros“ įmokų klausimai.
Prie Seimo dar grįš
Nors ir pasiektas palankus sprendimas, kalbinti ūkininkai liejo apmaudą, kad norint šito pasiekti, teko rinktis į protestus.
„Džiaugiamės sprendimu, bet tuo pačiu ir gaila, kad per darbymetį turime atvažiuoti ir parodyti. Mes ir prieš tai nešėme žinutę, kad nesame prieš mokesčius, esame už teisingus ir protingus mokesčius, kad nebūtų jie dvigubi. Mūsų ryžtas šiandien parodė, kad antrą kartą susirinkus visgi įmanoma, tik liūdna, kad visada reikia demonstruoti tą savo ryžtą“, – naujienų portalui per Seimo sprendimo komentavo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Panašios nuomonės buvo ir kiti kalbinti ūkininkų atstovai.
„Jei valdžia iš karto būtų pasirinkusi šį variantą, kuris buvo suderintas su savivalda ir Žemės ūkio ministerija ir kuriam pritarė Kaimo reikalų komitetas, tai būtų nereikėję daug įdėti triūso ir suvežti du kartus į Vilnių techniką. Yra apmaudu, kad reikia pasitelkti sunkiąją techniką, kad mes būtume išgirsti. Čia yra didžiausia problema“, – kalbėjo Anykščių rajono ūkininkų sąjungos valdybos nary, LGAA valdybos narys Dainius Arlauskas.
Tiesa, prie Seimo protestuotojai sugrįžti žada dar rudenį, kai bus svarstomi „Sodros“ įmokų klausimai.
„Čia tik pradžia, mums svarbūs ir „Sodros“ klausimai. Man, kaip žmogui, kuris 2023 metais neteko stažo, šis klausimas lieka neatsakytas ir man tai kelia nerimą.“, – Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys Albinas Navickas.
„Rudenį, kai bus sprendžiamas „Sodros“ klausimas važiuosime ir važiuosime daug daugiau žmonių. Nes neteisybė yra, kai tu moki mokesčius ir galiausiai metų gale lieki be stažo ir be medicininių garantijų, nes pavyzdžiui, jei gavai medicininę išmoką, kitais metais tu ją privalai grąžinti“, – pridūrė D.Arlauskas.
R. Budbergytė kritikuoja ūkininkams suteiktas lengvatas
Seimui nusprendus žemdirbiams taikyti lengvatinį gyventojų pajamų apmokestinimo tarifą, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, jog taip tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukenčia.
„Iš principo daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje neatsirado, nes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo naujienų agentūrai „Elta“ sakė socialdemokratė.
Pasak jos, dėl ketvirtadienį ūkininkų atžvilgiu įvestų mokestinių lengvatų veikiausiai nukentės kitos, didesnio finansavimo reikalaujančios sritys.
„Suprantu ūkininkų padėtį, kad jiems visada sunku, kad jie visada nori kažkokių išimčių, bet žiūrėkite – mes gi dabar davėme pažadą, kad padarysime apmokestinimo suvidurkinimą rudenį, kad tikrai tie ūkininkai nenukentėtų. Tiesioginės išmokos yra nepamokestinamos, kelių mokesčio klausimu vėl yra ūkininkams lengvatos. Šiandien jie dar kartą išsikovojo tą lengvatą – nebus į Kelių fondą tų kelių milijonų, kiek ten gaus ūkininkai“, – aiškino parlamento vicepirmininkė.
„Visi žmonės pajaus, kad kažkoks gabaliukas žvyrkelio bus nepatvarkytas. Bendras gėris visumoje nukenčia“, – akcentavo R.Budbergytė.
Anot parlamentarės, šiuo sprendimu veikiausiai bus nepatenkinti tokių lengvatų negaunantys gyventojai.
„Tą gyvulių ūkį labai sunku išnaikinti, bet vis tiek reikia daugiau supratimo ir iš tų pačių interesų grupių, kad jos irgi jaustų savo pareigą, kad negali būti visą laiką išskirtinėje privilegijuotoje padėtyje. Kol jie to nejaučia, o mes nepakankamai komunikuojame, to pilno supratimo ir susišnekėjimo nėra“, – aiškino politikė.
V. Čmilytė-Nielsen: blogai, kad vėliau reikia priimti išimtis
Savo ruožtu opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas. Pasak jos, ūkininkams tekusi lengvata – geriausias to įrodymas.
„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priimti išimtis, jog būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, – sakė politikė, pažymėdama, kad pačią išimtį ūkininkams Seimo salėje palaikė.
„Tačiau pasisakiau prieš visą GPM projektą. Tai skaudžiai kirs per vidurinę klasę ir stabdys ekonomiką“, – apibendrino ji.