Netikėta bomba
A.Romanovskio teigimu, nors naujoji Vyriausybė derinant mokesčius žadėjo palaikyti kokybišką dialogą su verslo atstovais, realybė parodė, kad įvyko kiek kitaip.
„Mes supratome, kad teisėkūra pas mus tampa vis labiau fasadinė, kai yra taikomas principas „jūs pasitarėte – mes nusprendėme“.
<...> Mes gavome naują, visiškai netikėtą bombą, kai verslo asociacijos buvo eliminuotos iš diskusijų Seime. Daugybė asociacijų siuntė savo pasiūlymus raštu komitetams, bet dėl jų nebuvo balsuojama – buvo balsuojama tik dėl tų pasiūlymų, kuriuos registravo Seimo nariai. O mūsų pasiūlymai, liaudiškai tariant, į šiukšlių dėžę“, – pirmadienį surengtuose žurnalistų pusryčiuose sakė LVK prezidentas.
Tuo metu G.Nausėda, anot A.Romanovskio, galima sakyti, nuo diskusijų mokesčių klausimais apskritai nusišalino.
„Reikia pripažinti, kad šioje diskusijoje prezidentas dalyvavo tik dėl socialinių klausimų“, – neslėpė jis.
Dar vienas mokesčio kėlimas - dar šioje kadencijoje?
O padidinus mokesčius paaiškėjo, kad jie tiek gyventojus, tiek verslus paveiks skirtingai, mat galutiniame reformos rezultate atsirado daug išlygų ir lengvatų.
„Taip, mes turime didesnius mokesčius, bet kaip iš tos pasakos – kas gavo, kas negavo.
<...> Paskutinis pavyzdys yra ūkininkai, žemdirbiai. Kodėl jie gavo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), saugumo įnašo lengvatas ir panašiai? Visi sako, kad dėl to, jog jie su traktoriais buvo išvažiavę į Gedimino prospektą – aš taip nemanau. Aš manau, kad jiems pavyko dėl to, jog jie sėdėjo prie stalo – jie turi savo ministrą, partijas, kurios juos palaiko. Jie patys buvo tų derybų dalimi ir dėl to sau išsiderėjo nuolaidas", – vieną pavyzdžių įvardijo A.Romanovskis.
Dar vienas pavyzdys – nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
„Daugeliui gyventojų NT mokestis yra faktiškai sumažintas, verslams – padidintas“, – pabrėžė jis.
Todėl įvykusi reforma, A.Romanovskio teigimu, istorijoje bus įrašyta kaip „jovalo reforma“. O pinigų pagrindiniam reformos tikslui – gynybai – pritrūks.
„Mes manome, kad pinigų gynybai daugiau nebus surinkta. <...> Jeigu nebus surinkta daugiau pinigų, tai reiškia, kad mokesčius reikės toliau kelti.
<...> Aš esu pajuokavęs, kad nusiskusiu barzdą, jei šita Vyriausybė nepakels pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dar šioje kadencijoje. Manau, kad tai yra juokas per ašaras – labai tikėtina, kad toks scenarijus ir bus“ – prognozavo A.Romanovskis.
Įspėja - verslas trauksis
Nemažą verslo pasipiktinimą diskusijų metų sukėlė ir pelno mokesčio didinimas. LVK prezidentas sako, kad dėl įvykdytų mokestinių sprendimų dalis verslininkų jau nusprendė nevykdyti investicinės plėtros.
„Mes turime suprasti, kad šita reforma daugeliu atvejų buvo nukreipta prieš Lietuvos verslininkus.
Be abejonės, kai užspaudi aktyviausią savo visuomenės dalį, viena atsako formų yra išėjimas iš čia. Tai tikriausiai yra didžiausia su tuo susijusi rizika, kad dalis verslininkų ieškos palankesnių mokestinių jurisdikcijų", - liūdną realybę atskleidė A.Romanovskis.
Jo teigimu, investicijų pritraukimo ir verslo sąlygų gerinimo prasme ši reforma neatnešė jokių gerų naujienų. O verslo atstovai jaučiasi apgauti - kai kurios bendruomenės dėl pažeistų teisių netgi svarsto kreiptis į teismą.
„Liaudiškai tariant, ar dėl tokios Lietuvos mes kovojome? Įskaitant verslininkus, kurie ir yra didžiausi mokesčių mokėtojai. Tikriausiai, kad ne.
Verslo bendruomenė tapo šunimis. Šuo turi svarbią vietą, saugo, atlieka savo funkcijas, loja, bet tai nieko nepakeičia, nes jis yra ant grandinės - daro tą, ką šeimininkas pasako", - sulygino A.Romanovskis.
Kas keisis?
Primename, kad Seimas praėjusią savaitę pritarė Vyriausybės siūlymui visas metines gyventojų pajamos sumuoti ir apmokestinti progresyviau – šalia jau egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų įvesti tarpinį 25 proc. apmokestinimą.
Lengvatinis režimas bus taikomas ūkininkams – 15 arba 20 proc. GPM tarifas, priklausomai nuo to, ar per metus gauta mažiau, ar daugiau nei 60 VDU dydžio pajamų.
Pritarta prezidento siūlymui įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) tėvams, auginantiems vaikus – jis sieks po 87 eurus už kiekvieną vaiką arba 1044 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurus už vaiką).
Vėliau pritarta, kad PNDP įsigalios nuo 2027 metų, o ne nuo 2026-ųjų, kaip siūlė prezidentas.
Pirmą gyventojų būstą savivaldybės mažiausiai galės apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“ (vienam asmeniui), tarifus nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc., o nuo 50 tūkst. „grindų“ visų likusių NT objektų bendrai vertei bus taikomi tarifai nuo 0,2 iki 1 proc.
Taip pat vienu proc. punktu didinamas pelno mokestis (iki 7 ir 17 proc.), įvedami nauji cukraus ir ne gyvybės draudimo mokesčiai, naikinama PVM lengvata šildymui.
Visi mokestiniai pakeitimai įsigalioja nuo 2026-ųjų.