Šis požiūris vadinamas „Triple Bottom Line“ (TBL) modeliu, kuris sako: sėkmingas verslas yra tas, kuris kuria naudą akcininkams, darbuotojams, bendruomenei bei gamtai.
Kaip tai atrodo praktikoje – finansų sektoriuje, viešame sektoriuje, universitete ir versle? Apie tai kalbamės su tais, kurie kasdien ieško sprendimų, apjungiančių pelną, socialinę atsakomybę ir poveikį aplinkai.
Tvarumas – finansinės grąžos prielaida
Finansų sektorius veikia kaip filtras, padedantis verslui atsirinkti, kurie sprendimai bus tik laikini, o kurie padės kurti ilgalaikę vertę. „Verslai, kurie nematuoja ir nesupranta savo poveikio aplinkai ir visuomenei, nevertina klimato ir pertvarkos rizikų, šiandien finansuotojų yra vertinami kaip labiau rizikingi. Su tvarumu susiję įmonių sprendimai veikia paskolų sąlygas, bendrą reputaciją. Kitaip tariant, tvarumas vis dažniau tampa finansinės grąžos prielaida“, – sako Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) ekspertė Ingrida Lašinskienė.
Pasak I. Lašinskienės, tvarumo klausimynai suteikiant paskolas šiandien jau yra įprastas reiškinys. O tvarumo tikslai, kurių siekiama gautu finansavimu – turi būti aiškūs ir pamatuojami. Įmonių, projektų tvarumo vertinimas keičia tai, kur nukeliauja kapitalas ir kaip vertinama verslo rizika. Taigi tvarumas nebėra vien tik formalumas, o realūs verslo sprendimai darantys teigiamą poveikį.
„Jeigu įmonė numačiusi planą pereiti prie neutralumo klimatui ir šio plano laikosi, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų. Pavyzdžiui, įmonei įgyvendinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus, kreditorius gali sumažinti paskolos maržą“, – teigia ŽFI ekspertė.
Ne tik pelnas: ko šiandien ieško investuotojai?
Anot I. Lašinskienės, keičiasi ne tik bankų, bet ir investuotojų požiūris.„Įmonės, kurios taiko TBL principus, paprastai geriau valdo rizikas, yra atsparesnės ekonominiams svyravimams, turi stipresnę reputaciją. Tokios įmonės yra patrauklesnės ilgalaikėms investicijoms“, – sako ji.
Žaliųjų ar su tvarumu susietų obligacijų išleidimas padeda lengviau pritraukti investuotojus ir transformuoti veiklos modelius į labiau aplinkai ir visuomenei draugiškus. Ji primena Lietuvos žaliųjų obligacijų išleidimo pavyzdžius: dar 2017 m. tokias obligacijas išleidusi „Ignitis grupė“ 300 mln. eurų investavo į vėjo energetiką, energijos gamybos iš atliekų ir kitus projektus. O neseniai žaliesiems projektams finansuoti „Akropolis Group“, pritraukė 350 mln. eurų.
Tačiau tam, kad įmonė galėtų pasinaudoti šia kryptimi, pirmiausia reikia investuoti į žinias, duomenis ir gebėjimą sistemingai vertinti savo veiklą.
„Mažesnės įmonės susiduria su sunkumais renkant tvarumo duomenis, skaičiuojant savo anglies pėdsaką, vertinant projektų poveikį klimatui, aplinkai, rengiant ataskaitas ar bandant pakeisti veiklos modelį į tvaresnį.
Pagrindinės to priežastys – nepakankamos žinios apie tvarumo kriterijus, abejonės dėl tvarumo klausimų prasmės, ribotos finansinės galimybės samdyti išorės ekspertus“, – pažymi ekspertė.
Ji įsitikinusi: čia reikalinga pagalba, o taip pat – aiški ir stabili reguliacinė aplinka.
Tvarumas universitetuose: aktualus, bet ar suprantamas?
Tvarumo tema universitetuose gvildenama vis dažniau. Tiesa, kaip pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Klimatui neutralių technologijų kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga ir Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Rūta Mikučionienė, už žodžių dažnai slepiasi dar neišgrynintas turinys.
„Moksleiviai, atėję į universitetą, dažnai jau turi tam tikrų nuostatų apie tvarumą – jas formuoja šeima, mokykla, visuomenė. Tačiau ar šias nuostatas galime vadinti principais?“ – svarsto S. Barsteiga.
Jis sako, kad tvarumas nėra statiška tiesa, o nuolat kintanti vertybių sistema. Ji priklauso nuo konteksto, technologijų raidos ir gebėjimo mąstyti sistemiškai.
„O būtent sisteminio mąstymo šiandien labai trūksta – tiek mokytojams, tiek dėstytojams, tiek studentams. Esame įstrigę savo disciplinose. Kalbame apie tvarumą, bet nesprendžiame tikrųjų problemų“, – mano pašnekovas.
S. Barsteigos teigimu, tikrosios vertybės išryškėja tada, kai pasaulis praranda stabilumą.
„Man patinka vienas iš tvarumo principų, kurį yra išsakęs Vilius Kleinas – tvarumas yra meilė gyvybei ir pagarba gamtai“.
Anot jo, šis sakinys tampa atspirties tašku, kai reikia rasti kryptį net chaose.
„Ši paprasta, bet prasminga formuluotė padeda nepasiklysti net ir sudėtingiausiame kontekste. Karo ir krizių fone tvarumo prioritetai išsigrynina, o tai, kas imituojama, apsinuogina“, – sako S. Barsteiga.
Kai universitetas tampa pokyčių laboratorija
Pernai Vilnius Tech įkūrė Tvarumo centrą ir Klimatui neutralių technologijų kompetencijų centrą. Pasak S. Barsteigos, tai aiškus strateginis apsisprendimas: nuo kalbų pereiti prie veiksmų.
Doc. dr. Rūta Mikučionienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų – diegti tvarumo kultūrą pačioje universiteto bendruomenėje.
„Per renginius, iniciatyvas ir gerus pavyzdžius rodome, kaip kasdieniame gyvenime ir darbe galima priimti tvaresnius sprendimus. Net jei jie atrodo nedideli, tai formuoja įpročius“, – sako ji.
Pasak dėstytojos, tai apima viską – nuo sprendimų dėl pastatų iki studijų proceso. Tvarumo principai atsispindi ir fizinėje universiteto aplinkoje. Įrengti saulės parko elementai, diegiami energijos taupymo sprendimai, o kiekvienas naujas projektas vertinamas per tvarumo prizmę.
Visgi, svarbiausia – studentų įsitraukimas. R. Mikučionienė pastebi, kad praktinės užduotys jiems gerokai artimesnės nei teorija.
„Vien praktika be žinių neveikia. Todėl diegiame probleminio mokymosi modelį – kai studentai studijų metu sprendžia realias problemas. Kad tai galėtų daryti, jie pirmiausia turi turėti teorinį pagrindą“, – sako ji.
Jos vedamas modulis „Galimybių studijos“ – vienas iš pavyzdžių. „Savo LinkedIn’e paskyroje paklausiau bendraminčių, kokių temų reikėtų: kad studentų darbai būtų taikomi praktikoje.
Biržų rajono savivaldybė pasiūlė vieną aktualią temą. Studentai ją išanalizavo, atliko teorinę ir praktinę dalį. Darbų pristatymo metu dalyvavo ir patys savivaldybės atstovai“.
Toks bendradarbiavimas, anot jos, keičia požiūrį: „Kai studentai žino, kad jų darbas bus išgirstas ir pritaikytas, jie į užduotis žiūri rimčiau, dirba kruopščiau“.
Pasak dėstytojos, visos bakalauro programos universitete apima praktikas. O nuolatinis bendradarbiavimas su įmonėmis ir viešuoju sektoriumi – tapęs kasdienybe.
Atsakomybė prieš gamtą ir žmogų
Energetikos sektoriuje tvarumas ilgą laiką buvo traktuojamas kaip papildoma atsakomybė. Tačiau šiandien jis tampa vienu svarbiausių verslo tikslų.
„Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera teigia, kad įmonės strategija paremta vienu tikslu – sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą.
„Žaliųjų pajėgumų plėtra tuo pačiu yra ir pagrindinis verslo tikslas, ir pagrindinis žingsnis link tvarumo“, – sako jis.
Grupės strategijoje aiškiai įvardytas tikslas mažinti emisijų intensyvumą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tenkantį kiekvienam energijos vienetui.
Vis dėlto, to neužtenka.
„Norime, kad tvaresnę ateitį kurtų saugūs, sveiki darbuotojai. Todėl daug dėmesio skiriame saugai darbe ir darbuotojų patirties vertinimui. Matome ryšį: tik tada, kai žmonės jaučiasi gerai, jie gali pasiekti ambicingų tikslų“, – sako V. Neviera.
Pasak „Ignitis grupės“ atstovo, tvarumo tikslai apima ir platesnę socialinę atsakomybę.
„Energetika tradiciškai laikoma vyrišku sektoriumi, tačiau mes matome prasmę tai keisti. Skatiname moterų įsitraukimą, rūpinamės įvairove ir įtrauktimi. Tai taip pat yra ilgalaikio tvarumo dalis“, – teigia V. Neviera.
Bendrovė siekia nuolatinio dialogo su bendruomenėmis – ypač šalia saulės ir vėjo parkų gyvenančiais žmonėmis.
„Stengiamės atvirai kalbėti, atsakyti į kylančius klausimus, kalbėtis ne tik apie poveikį, bet ir naudą. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir bendrus tikslus“, – sako pašnekovas.
Kai tvarumas tampa vidaus susitarimų klausimu
Tvarumo principų taikymas realybėje prasideda nuo susitarimų. Čia didelį vaidmenį turi ILTE – nacionalinis plėtros bankas, kuris padeda verslui augti atsakingai: siūlo paskolas, finansavimo programas ir sprendimus tvariai veiklai.
ILTE tvarumo srities vadovas Tadas Kavaliauskas sako, kad pirmas žingsnis – nusistatyti, ką kiekvienam reiškia tvarumas.
„Tai pagrindinis sunkumas. Mums, kaip tvarumo specialistams, atrodo, kad reikia būti ambicingiems. Kitiems kolegoms norisi pradėti nuo mažesnių žingsnelių. Per dialogą bandome sutarti, kaip turėtų būti. Atsiradus sutarimui, laikytis TBL principų mažiau sudėtinga“, – teigia jis.
Vienas pavyzdžių – dalomoji medžiaga. „Mes svarstėme jos visiškai atsisakyti, nes tai greitai tampa atlieka ir sukuria papildomą taršą. O rinkodaros skyrius situaciją matė šiek tiek kitaip. Tad susėdome, tarėmės – gal neatsisakome visai, bet ieškome tvaresnės alternatyvos. Ir radome kompromisą“, – džiaugėsi T. Kavaliauskas.
Jis teigia, kad diskusijos kartais kyla net dėl smulkmenų. Visgi, jos būtinos, kad tvarumas netaptų prievarta.
„Mes, tvarumo ekspertai, nesame žandarai. Žinome, kad pokyčiai pasiekiami tik per edukaciją ir dialogą. Ir žmonės išties tampa sąmoningesni“, – sako T. Kavaliauskas.
Pradžia – nuo duomenų ir aiškios krypties
Pasak ILTE atstovo, ekonominė situacija keičia sąlygas. .
Anot jo, tvarumo specialistai šiandien yra dviprasmiškoje padėtyje. „Vienas spaudimas ateina iš rinkos – kartelė kyla iš klientų ir partnerių, kitas – iš vidaus su klausimu, ar mes nekeliame perteklinių, biurokratinių reikalavimų. Bet juk reikalavimus keliame ne dėl reikalavimų – o kad būtų realus poveikis!“
T. Kavaliauskas sako, kad šiuo metu pagrindinis tikslas – rinkti ir sisteminti duomenis.
„Žiūrime, kiek finansų paskolinta pastatų pritaikymui žmonėms su specialiais poreikiais. Tokius skaičius matuojame. Tik tada galime spręsti, ar judame tinkama kryptimi“, – sako jis. „Svarbiausia, kad atsiranda bendras supratimas: tvarumas nėra papildoma veikla, o bendros strategijos dalis.“
Galiausiai, būtent tokio bendro supratimo ieško TBL modelis – kai pelnas, žmonės ir planeta nėra atskiros eilutės, o viena verslo logika.