Pirmasis apie tai pranešė portalas „15min.lt“.
Ministro teikimas dėl papeikimo skyrimo M. Kairiui teisės aktų registre registruotas trečiadienį.
Kaip skelbia Teisingumo ministerija, gavus pareigūnų profesinių sąjungų informaciją dėl galimų sistemingų LKT vadovybės neteisėtų veiksmų, taip pat dėl galimų korupcijos apraiškų, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti gautus duomenis. Taip pat, anot ministerijos, buvo sudaryta ir speciali komisija, kuri atliko LKT direktoriaus M. Kairio tarnybinį patikrinimą.
Ministerija nurodo, kad minėta komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Pirmasis, kaip skelbia Teisingumo ministerija, susijęs su sprendimais dėl Kauno kalėjimo inventorizacijos – komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, pavirtindamas inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.
M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
„Tarnybos direktorius (...) neužtikrino efektyvios ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos tarnyboje sukūrimo, kuri būtų užtikrinusi vykdyto viešojo pirkimo skaidrumą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, efektyvią viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir derinimo tarnyboje kontrolę“, – nurodo Teisingumo ministerija.
Šias komisijos išvadas teisingumo ministras R. Mockus patvirtino ir, kaip jau minėta, nusprendė Vyriausybei teikti nutarimą, kuriuo siūloma LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
„Komisija konstatavo, kad tarnyboje (LKT – ELTA) nebuvo užtikrintas skaidrus ir sąžiningas viešojo pirkimo planavimo ir vykdymo procesas, sukūręs sąlygas viešojo pirkimo kontekste susiklostyti galimai neskaidriai situacijai, susijusiai su palankių sąlygų konkrečiam verslo subjektui viešajame pirkime sudarymu, nesukurta vidaus kontrolės sistema, kuri užtikrintų, kad įstaigoje dokumentai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat neužtikrinta efektyvi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo kontrolė ir skaidrumas vykdant viešuosius pirkimus“, – teigia ministerija.
Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu.
„Neveikimas (pareigos tinkamai organizuoti ir užtikrinti privačių interesų deklaravimo bei interesų derinimo kontrolės sistemos veikimą nevykdymas) yra tiesiogiai susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nebuvo laiku identifikuotas ir tinkamai suvaldytas galimas tarnybos kanclerio interesų konfliktas“, – tvirtina ministerija.
Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
„Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministras perduos tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“, – nurodo ministerija.
Ginčys teisme
Teisingumo ministrui Rimantui Mockui nusprendus siūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą, pastarasis teigia nesutinkantis tokia su tokiu nutarimu. M. Kairys tvirtina, kad, jei Vyriausybė pritars papeikimo skyrimui, šį sprendimą jis ginčys teisme.
„Teisingumo ministras buvo suklaidintas, nes iš tyrimo išvadoje mes matome neatitikimo informacijos tikrovei. Mes paaiškinimus teikėme ir pačios komisijos darbo metu. Aišku, kad sprendimą (siūlyti skirti papeikimą – ELTA) ginčysime teisme“, – Eltai ketvirtadienį sakė LKT direktorius M. Kairys.
R. Pocius: nušalinti nuo pareigų LKT vadovo M. Kairio nėra pagrindo, bet tarnybinis patikrinimas – tik pradžia
Nušalinti nuo pareigų Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriaus Mindaugo Kairio šiuo metu nėra pagrindo, tačiau minėto asmens atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas tėra tik pradžia, teigia teisingumo viceministras Ričardas Pocius.
„Pareigūnas (LKT vadovas M. Kairys – ELTA) kaip dirbo, taip dirba. Nušalinti nuo pareigų tikrai kol kas nėra pagrindo, bet noriu pasakyti, kad tai buvo tik pirmojo tarnybinio patikrinimo išvada. Šiuo metu vykdomi dar du tarnybiniai patikrinimai, atliekami du auditai ir pačiu artimiausiu laiku pradėsime dar du tarnybinius patikrinimus ir galimai dar vieną auditą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu apie M. Kairio situaciją kalbėjo R. Pocius.
Viceministras pabrėžė, kad nuogąstavimai dėl situacijos LKT viešuosiuose pirkimuose, panašu, tvirtinasi. Pasak R. Pociaus, tai patvirtino ir Apeliacinio teismo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą dėl kalėjimo statybų Šiaulių rajone.
„Teisingumo ministerija gavo tikrai gan rimtus signalus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos turto ir finansų valdymo ir ne tik. Turbūt paskutinį tašką padėjo – ką ir rodė mūsų nuogąstavimai Teisingumo ministerijoje – Apeliacinio teismo nutartis, kuri visiškai panaikino viešąjį konkursą dėl Šiaulių kalėjimo statybos. (...)
Tarnybinio patikrinimo išvados yra tik pradžia. Teisingumo ministerija labai rimtai žiūri į tokius dalykus. Per keletą mėnesių įsigilinome į problematiką, o problematika tikrai yra. Kuo giliau lendame į šią Kalėjimų tarnybos veiklą dėl turto ir valstybės lėšų valdymo, tuo atrandame tikrai nemažų problemų“, – dėstė R. Pocius.
Teisingumo viceministras, kalbėdamas apie LKT kanclerės Ligitos Valalytės, kurios pavardė minima tyrimuose, likimą, pažymėjo, jog šios pareigybės po tarnybis struktūros pokyčių neliks.
„Vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu, nuo rugpjūčio 1 dienos yra keičiama struktūra ir kanclerės pareigybė, civilinė pareigybė yra statutinama į statutinio pareigūno pareigybę, tai yra pavaduotojo pareigybę. Kanclerio pareigybės nebelieka, nes tai (LKT – ELTA) vienintelė tarnyba, kuri turi atskirą civilinę kanclerio pareigybę įsivedę, nė viena statutinė tarnyba tokių pareigybių neturi“, – sakė viceministras.
Ministro kritika po LKT nepalankaus teismo sprendimo
ELTA primena, kad Apeliaciniam teismui birželį nutraukus viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybų, teisingumo ministras R. Mockus tvirtino, kad sužlugo strateginis projektas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti LKT vadovybė.
„Apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad Kalėjimų tarnyba, organizuodama viešąjį pirkimą, pažeidė ir nesilaikė pagrindinių viešuosiuose pirkimuose taikomų ir privalomų teisės principų. Ir teismas kalba apie pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teisine prasme tai yra labai svarbu.
Taip pat teismas konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos sukurta konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energetinio naudingumo kriterijus, yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokia ekonominė nauda, todėl yra neteisėta“, – Eltai kalbėjo R. Mockus.
Pasak ministro, dėl esą sužlugusio strateginio projekto atsakomybę turi prisiimti kanclerė Ligita Valalytė ir tarnybos direktorius M. Kairys.
Ministras tąkart taip pat minėjo, kad konkrečiai LKT vadovo M. Kairio atžvilgiu vykdomi tyrimai, kurie susiję su profesinių sąjungų skundais apie galimą piktnaudžiavimą, neūkiškumą.
R. Mockus anksčiau taip pat užsiminė ir apie LKT kanclerės L. Valaitytės ryšius su laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamu visuomeniniu komitetu „Vieningas Kaunas“.
Tąkart teisingumo ministras užsiminė, kad L. Valalytės atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, įtariant, kad ji, būdama LKT kanclere, nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pirkimų, kuriuos laimėjo jos politinis bendražygis.