Algas augina ne prekių kainos – dirba našiau

„Norfos“ tinklo parduotuvėse darbuotojai beveik nesikeičia. Tie patys daugybę metų dirba Vilniaus „Hyper Norfoje“, esančioje Kalvarijų gatvėje.

Tuos pačius pardavėjus regiu apsipirkdama ir Utenos „Norfos XXL“ parduotuvėje, ir „Norfoje“, esančioje prie pat Ukmergės, Dukstynos kaime.

Žmonės, dirbantys „Norfos“ tinkle, saugo savo darbo vietas, nes jiems priimtina ir atlyginimų apskaičiavimo sistema, ir emocinė aplinka.

Jų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų. Jie apskaičiuojami pagal specialias formules – kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis ir atlyginimas. Tam tikrose pozicijose dirbančių žmonių algoms įtaką daro ir apyvarta, pavyzdžiui, dirbantiems kasose.

Apskritai „Norfos mažmena“ liko ištikima nuolat didinamų atlyginimų politikai. Šiam lietuviškam tinklui visada buvo būdingos ne tik mažos prekių kainos, bet ir vienas didžiausių darbo užmokesčių iš visų didžiųjų prekybos tinklų.

Šiemet gegužę vidutinis visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimas bendrovėje „Norfos mažmena“ pasiekė 2118 eurų ir gerokai viršijo kitų Lietuvos rinkos senbuvių – didžiųjų prekybos tinklų – darbuotojų atlyginimus.

„Norfoje“ yra ir vienas mažiausių skirtumų tarp vyrų ir moterų atlyginimų, taip pat ypač mažas standartinis nuokrypis. Tai rodo, kad šiame tinkle nėra išskirtinai didelius atlyginimus gaunančių darbuotojų.

„Tačiau, matyt, vienas svarbiausių mūsų pasiekimų – atlyginimų mediana, kuri „Norfoje“ gegužę, neatskaičius mokesčių, sudarė 1963 eurus ir gerokai priartėjo prie reikšmingo skaičiaus – 2 tūkst. eurų.

Galima prognozuoti, kad artimiausiais mėnesiais mūsų tinklo mediana perkops šią kartelę“, – akcentavo „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Atlyginimų mediana rodo didžiausios dalies įmonės darbuotojų atlyginimą.

Ji apskaičiuojama išrikiuojant atlyginimus didėjančia tvarka, ir iš jų imama vidurinė reikšmė, tai reiškia, kad lygiai pusė įmonės darbuotojų gauna iki medianos, o kita pusė – virš medianos.

Įmonėse, kur keli vadovai gauna atlyginimus, keliasdešimt kartų viršijančius kitų darbuotojų algas, mediana yra gerokai mažesnė nei visos įmonės darbuotojų atlyginimų vidurkis. Palyginimas tarp medianos ir vidurkio ir parodo disproporciją.

Kituose prekybos tinkluose atlyginimų mediana daug kuklesnė. „Norfoje“ gegužę visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė 1963 eurus, o kituose mažmeninės prekybos tinkluose – rinkos senbuviuose – ji buvo maždaug 40 proc. mažesnė, pavyzdžiui, gegužę „Rimi“ tinkle mediana sudarė 1408 eurus, „Iki“ – 1422 eurus, „Maximoje“ – 1438 eurus.

„Dar vieno prekybos tinklo gegužę, palyginti su ankstesniais mėnesiais, darbuotojams apie 20 proc. padidinti atlyginimai rodo, kad konkurencija dėl darbuotojų prekyboje aštrėja.

Mažiausias algas jiems mokantys tinklai turės daryti atitinkamas išvadas, ypač jei norės išsaugoti gerai dirbančius žmones.

Toks atlyginimo kėlimo šuolis gali reikšti ir prekybos tinklo desperaciją dėl darbuotojų trūkumo, nes, tarkim, per visus 2024 metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 10,2 proc.“, – svarstė D.Dundulis.

Pasak jo, užtat nedaug trūksta, kad „Norfos mažmena“ pasivytų ir visos šalies dirbančiųjų vidutinį darbo užmokestį, kuris, oficialiais duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 2337 eurus. Taigi teliko įveikti 220 eurų skirtumą.

„Nors labiausiai regima, kad prekybos tinklai konkuruoja prekių kainomis, reikėtų nepamiršti ir darbuotojų – būtina konkuruoti ir jų atlyginimais.

Svarbu, kad dirbantieji būtų tinkamai įvertinti už savo pastangas, pasiekimus, iniciatyvas“, – teigė „Norfos“ vadovas.

Anot jo, mažos prekių kainos „Norfos“ tinkle ir dideli darbuotojų atlyginimai rodo aukštą vadovaujančių darbuotojų kompetenciją, racionalų darbo organizavimą ir aukštą darbo našumą.

Kartu tai rodo, kad pasitelktos modernios technologijos ir veiksmingai panaudojamos inovacijos.

Anot D.Dundulio, atlyginimų didinimas turi mažai ką bendro su prekių kainų pokyčiais. Pavyzdžiui, per 2024 metus parduotuvėse „Norfa“ prekių kainos vidutiniškai didėjo apie 0,39 proc., tiek pat pakito ir prekybos tinklui tenkanti kainos dalis – 2023 metais ji sudarė 21,67 proc., pernai – 22,06 proc.

Dar vienas „Norfos“ darbuotojų darbo našumą didinusių veiksnių, kuris turi ir didelę įtaką algų augimui, yra savitarnos kasos.

„Vienas darbuotojas prie savitarnos kasų gali aptarnauti gerokai daugiau pirkėjų nei sėdėdamas įprastinėje kasoje. Suprantama, kad našiau dirbdamas jis daugiau ir uždirba“, – sakė D.Dundulis.

Anot jo, dalis pirkėjų norėtų būti kasose aptarnauti individualiai, bet tai neleistų didinti darbo našumo, vadinasi, tektų arba kelti prekių kainas, arba nebūtų lėšų algoms didinti.

„Norfos“ tinklas pasižymi ir tuo, kad čia dirbančių moterų ir vyrų atlyginimų vidurkių skirtumas yra vienas mažiausių, palyginti su kitais didžiaisiais šalies prekybos tinklais.

Pavyzdžiui, gegužę „Norfoje“ moterų atlyginimų vidurkis siekė kone 2093 eurus, o vyrų – 2276 eurus, taigi jis skyrėsi 183 eurais.

„Rimi“ tinkle jų vidutinės algos buvo 1615 ir 1678 eurai (skirtumas – 63 eurai), „Maximoje“ – 1602 ir 1990 eurų (skirtumas – 388 eurai), „Iki“ – 1725 ir 2311 eurų (skirtumas – 586 eurai), „Lidl“ – 2424 ir 3073 eurai (skirtumas – 649 eurai).

„Vyrų vidutinį darbo užmokestį mūsų tinkle ypač pakelia mėsos išpjaustytojai, nes absoliuti dauguma jų yra vyrai, o šios profesijos, kuriai reikia daug atsakomybės ir įgūdžių, specialistams mokamos gana didelės algos.

Bet jei mėsos išpjaustytoja dirba moteris, jos atlyginimas nesiskiria nuo kolegos vyro“, – sakė D.Dundulis.

Beveik 80 proc., arba 130-yje, „Norfos“ parduotuvių yra mėsos cechai, kuriuose dirba išpjaustytojai, ir į parduotuvių vitrinas jie sukrauna ką tik jų paruoštą ypač šviežią mėsą.

Pasak D.Dundulio, bet kurioje įmonėje dirbančius žmones taip pat turėtų dominti ir viešai skelbiamas standartinis atlyginimų nuokrypis. Jeigu šis rodiklis yra didelis, tai rodo, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su dauguma dirbančiųjų.

„Norfoje“ darbo užmokesčio standartinis nuokrypis gegužę, palyginti su balandžiu, šiek tiek mažėjo ir sudarė beveik 756 eurus. „Rimi“ jis siekė 855 eurus, „Maximoje“ – 898 eurus, „Iki“ – 1936 eurus, o „Lidl“ – net 2357 eurus.

„Viena priežasčių, kodėl „Norfos“ prekybos tinkle yra mažiausias atlyginimo standartinis nuokrypis, – mūsų administracijoje dirba ypač mažai darbuotojų, o įvairių grandžių vadovai neuždirba daug daugiau nei dauguma kitų tinklo darbuotojų.

Pajamų nelygybė mūsų tinkle iš esmės skiriasi, palyginti su mūsų konkurentais, ypač kai kuriais prekybos tinklais“, – teigė „Norfos“ vadovas. Anot jo, nors darbuotojų atlyginimai „Norfoje“ paprastai vieni didžiausių iš mažmeninės prekybos tinklų, „yra sportinis azartas“ juos ir toliau didinti.

„Iš esmės siekiant didinti atlyginimus tikslas turi būti kuo efektyviau organizuoti darbą, kad jam atlikti reikėtų mažiau žmonių.

Tai rodo, kad „Norfa“ uždirbtą naudą leidžia padalinti tiems, kurie dirba efektyviau, – konstatavo tinklo vadovas. – Manau, kad reikia ne mąstyti, kaip pakelti atlyginimus, o galvoti, kaip tą patį ar net geresnį rezultatą pasiekti per mažiau darbo valandų.

Tai pasiekus galima automatiškai didinti atlyginimus. Jei algos būtų keliamos to nepadarius, nebūtų kitos išeities, kaip tik didinti prekių kainas.

Preliminariai galiu prognozuoti, kad padidinus darbo efektyvumą vidutinis atlyginimas „Norfos“ tinkle ir šiemet kils apie 10 proc. ir gerokai aplenks infliaciją ir kainų kilimą“, – sakė D.Dundulis.

Lietuvoje veikia 160 „Norfos“ parduotuvių, jose dirba apie 3,6 tūkst. darbuotojų.