Pratęsimo neprireikė: baigiantis pavasario sesijai Seimas pagaliau priėmė mokesčių reformos paketą, dėl kurio buvo sulaužyta daug iečių ir netgi pasklidę kalbų, kad dalis įstatymų gali būti svarstoma jau tik rudenį.

Nuo kitų metų pasikeis gyventojų pajamų mokesčio (GMP) skaičiavimo tvarka, įsigalios pakoreguotas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, bus panaikintos ar apkarpytos kai kurios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, pakils pelno mokesčio tarifas.

Bus įvestas draudimo mokestis – 10 proc. tarifas visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimą. Tarsi vyšnia ant torto – dar ir vadinamasis cukraus mokestis saldiesiems gėrimams.

Daugelio sričių atstovai ne sykį įvardijo galimas klaidas, kurių valdantieji esą pridarė kurpdami šią reformą. Tačiau teatralai ar muzikantai netriukšmavo arba tai darė labai tyliai. Tad dėl didesnio PVM bilietams į kultūros renginius balsavusių parlamentarų rankos nesudrebėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:38343907]]

Užtat dėl NT mokesčio protestavę triukšmadariai ar dūmų tumulus leidžiančius senus traktorius prie Seimo užkūrę žemdirbiai pasiekė savo – pastariesiems prieš pat įstatymo priėmimą vis dėlto įteisintos GPM lengvatos.

Eilinių piliečių pajamos, tiek susijusios su darbo santykiais, tiek iš individualios veiklos gautos ir per metus viršijančios 36 vidutinius darbo užmokesčius (VDU, kitąmet – 84 tūkst. eurų), bus apmokestintos nebe įprastiniu 20 proc., bet 25 proc. tarifu, o nuo pajamų dalies virš 60 VDU valstybei bus atskaičiuojami 32 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:38597563]][[ge:lrytas:lrytas:38597504]][[ge:lrytas:lrytas:38596770]]

Bet ūkininkai, gaunantys metines pajamas iki 60 VDU, bus apmokestinti tik 15 proc., o nuo didesnės dalies jau bus atskaičiuojama 20 proc. Tad pastangos vilkikais gabenti traktorius į sostinę atsipirko su kaupu.

Ne veltui po tokio balsavimo ant savo partijos narių niršo net ir premjeras G.Paluckas, nes apie jokias lengvatas iki tol nebuvo nė kalbos.

Vis dėlto daugelis kairiųjų susilaikė, o keturi netgi balsavo už lengvatas.

„Anksčiau žmonės bijodavo iš sakyklų kalbančių kunigų, o dabar – ūkininkų iš balkono“, – pripažino Seimo narys A.Sysas.

[[ge:lrytas:lrytas:38597618]]

Cirkas dėjosi ir dėl NT mokesčio, kurio projektas buvo kaitaliojamas daugybę kartų.

Galutinis sprendimas – pirmąjį būstą apmokestinti tik nuo 450 tūkst. eurų jo vertės (esant bendraturčiams – 900 tūkst. eurų), o tarifas sieks nuo 0,1 iki 1 proc. (tą nustatyti turės savivaldybės).

Antram ir paskesniems gyventojų būstams bus taikomi 0,2–1 proc. tarifai, o pinigai plauks jau ne į savivaldos biudžetus, bet į Gynybos fondą.

Didžiausias tarifas bus skaičiuojamas tik būsto vertės daliai, viršijančiai milijoną eurų.

Šiuo metu taikomas progresinis 0,5–2 proc. tarifas, o „grindys“, nuo kurių imamas skaičiuoti NT mokestis, siekia 150 tūkst. eurų.

Tad pirmojo būsto atveju „grindys“ bus net tris kartus didesnės, nors buvo svarstymų apmokestinimą pradėti nuo 10 tūkst. eurų. Todėl apčiuopiamos naudos iš šio mokesčio bus dar mažiau nei iki šiol.

Kam reikėjo tokio įstatymo, kuris dar gerokai pakiršino visuomenę, protu sunku suvokti.

Galbūt valdantieji tikisi, kad Europos Komisija ar kitos organizacijos patikės, jog Lietuvoje NT apmokestinamas panašiai kaip daugelyje valstybių?

Prezidentas G.Nausėda, kaip ir prognozuota, jau kitą dieną po priėmimo pasirašė mokesčių reformos įstatymus.

Juolab kad Seimas sutiko įtraukti ir jo siūlymą taikyti didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį vaikų turinčioms šeimoms, nors tik nuo 2027 metų.

Kartu su mokesčių paketu priimtas ir Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas.

Numatoma, kad kitais metais iš įvesto draudimo mokesčio krašto apsaugai papildomai bus surinkta 82,5 mln. eurų, iš 1 proc. punktu padidinto pelno mokesčio – 47,3 mln., iš cukraus mokesčio – 22,9 mln., iš NT mokesčio už ne pagrindinį būstą – apie 10 mln. eurų. Taip pat fondui atiteks 2 proc. GPM pajamų – 153,1 mln. eurų.

Vėliau šie skaičiai bus dar didesni. Tačiau tai dar toli gražu nėra tokios sumos, kokias tikimasi per keletą metų investuoti į gynybą, – tam reikėtų papildomai 10–12 mlrd. eurų.

Neišvengiamai teks skolintis. Tik ar skolinimasis, kreditoriams pasiuntus žinią apie šalyje didinamus mokesčius, netaps brangesnis?

Kita vertus, Prezidentūra, po pasirašytų įstatymų pasiuntusi žinią, esą mokesčių pokyčiai neslopins Lietuvos ekonomikos, prašovė.

Juk net Vyriausybės analitikai apskaičiavo, kad tokia pertvarka reikš 0,3 proc. mažesnį bendrąjį vidaus produktą.

Skaičiuojant pagal praėjusių metų rezultatus, tai būtų gerokai per 200 mln. eurų.

Vis dėlto ekonomika dėl tokių sprendimų nesužlugs. Tiesa, investuotojų akyse pasitikėjimas valstybe turėtų susvyruoti – pavyzdžiui, pelno mokestis, pernai padidintas 1 proc., nuo kitų metų paūgės dar tiek pat.

Stabilumu, koks reikalingas verslui, tikrai nekvepia.

Tikėtina, kad dėl išaugusio GPM dideles pajamas gaunantiems specialistams Lietuva taps mažiau patraukli ne vienai čia investuoti svarstančiai šiuolaikinių technologijų kompanijai.

Dėl tos pačios priežasties gali pasitraukti ir kuri nors iš čia jau veikiančių arba bent jau darbuotojus perkelti į kitas šalis. Netekčių neabejotinai bus.

Mokesčių reforma ir pokyčiai: kas tiksliai priimta baigiantis Seimo pavasario sesijai