Akcizą siūlo didinti 139 proc.
Europos Komisija svarsto galimybę įvesti tabako apmokestinimą kaip potencialų naują pajamų šaltinį kitam ilgalaikiam ES biudžetui, teigiama „Euractiv“ gautame Vokietijos vyriausybės dokumente. Jame rašoma: „Taip pat gali būti svarstomi nauji nuosavų išteklių šaltiniai, pavyzdžiui, mokesčiai už elektronines atliekas ar tabaką“. Nuosavais ištekliais vadinami pagrindiniai pajamų šaltiniai, iš kurių finansuojamas metinis ES biudžetas.
Šiuo metu didžioji dalis pinigų gaunama iš ES valstybių narių įnašų ir muitų mokesčių. Trumpai tariant, prie pagrindinių pajamų šaltinių ES biudžetui gali būti priskiriamos ir narių pajamos iš tabako akcizo. Kol kas neaišku, ar numatytas pajamas šalys turėtų pridėti papildomai, ar suma būtų įskaičiuota į mokėjimų ribas, nustatytas kiekvienai narei šiuo metu. Šis klausimas lemia labai daug, nes vienu atveju mes, kaip valstybė, galbūt nieko nepajustume, o kitu – nukentėtume labai stipriai.
Praėjusį mėnesį „Euractiv“ nutekino EK pasiūlymo dėl Tabako akcizų direktyvos peržiūros projektą, kuriame siūloma 139 proc. padidinti cigarečių akcizą. Šią iniciatyvą geopolitinės įtampos, JAV įvedamų prekybos tarifų, rekordiškai sumažėjusių tiesioginių užsienio investicijų ir sparčiai augančios šešėlinės rinkos akivaizdoje skatina Europos komisaras olandas Wopke’as Hoekstras.
Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson griežtai prieštaravo ES pasiūlymui panaudoti pajamas iš didesnių tabako mokesčių kitam bloko ilgalaikiam biudžetui finansuoti, pavadindama jį „visiškai nepriimtinu“.
Europos Komisija svarsto ne tik padidinti cigarečių mokesčius, bet ir nustatyti didesnius akcizus alternatyviems produktams, tokiems kaip elektroninės cigaretės, nikotino maišeliai ir kaitinamasis tabakas. Kelios ES šalys griežtai sureagavo į pasiūlymus. Neseniai Švedija prisijungė prie Italijos, Graikijos, Rumunijos ir Bulgarijos, kurios priešinasi šiam žingsniui, pirmiausia gindamos nikotino maišelius. Įraše savo socialinio tinklo X paskyroje E. Svantesson teigė, kad dėl pasiūlymo „labai smarkiai padidės baltojo snuso (nikotino maišelių) mokesčiai“ ir kad Komisija nori, jog mokesčių pajamos „atitektų ES, o ne Švedijai“.
Lietuvai siūlo priešintis
Nors dar nėra iki galo aišku, kurią pajamų dalį nuo akcizų siektų pasiimti Briuselis, kyla klausimas, kokia žala bet kuriuo atveju būtų padaryta mūsų biudžetui. Kadangi pagrindinis argumentas šiai direktyvos peržiūrai yra siekis pritraukti daugiau lėšų gynybai, Lietuva atsidurtų tarp daugiau mokančių ES šalių. Jau įsipareigojome 5 proc. mokestį gynybai nuo BVP pasiekti per artimiausius dvejus metus, o didžioji dalis Europos šalių sutarė tai padaryti tik iki 2035 metų. Ir tai tik geriausio scenarijaus atveju. Todėl per tokį galimą pajamų perėmimą Briuseliui mes sumokėtume ne tik už save, bet ir už šalis, kurios pačios to nedaro.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija komentare „Lrytas“ rašė, kad jos vertinimu, dalis dabartinės 2011 m. Tarybos direktyvos dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų nuostatų yra pasenusios ir reikalautų peržiūros, pvz., harmonizuojant ES požiūrį į naujai atsiradusius produktus rinkoje, kurie konkuruoja su tradiciniais tabako gaminiais ir kelia pavojų sveikatai. Todėl ministerija palaiko diskusijas dėl dabartinės Direktyvos techninės dalies modernizavimo.
Ekonomistas Marius Dubnikovas buvo griežtesnės nuomonės šių pakeitimų klausimu: „Nemanau, kad dabar Europos Komisijai yra laikas kalbėti apie akcizų direktyvas dėl akivaizdžių globalių problemų. Todėl Lietuva visomis galiomis, kurias turi Europos Komisijoje, turėtų priešintis šiems pokyčiams“.
Jo teigimu, akcizų suvienodinimas ES, apie kurį vyksta diskusijos, Lietuvą kreipia neigiama kryptimi. Dėl to, kad Belgija, Olandija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys šių pokyčių beveik nepajustų. Jie reikšmingai paveiktų mažesnių akcizų valstybes, įskaitant Lietuvą, Rytų Europos valstybes, turinčias sienas su trečiosiomis šalimis.
„Lietuva turėtų priešintis Europos Komisijai dėl šio klausimo, kitu atveju problema pas mus ne tik kad nebus išspręsta, bet tik padidinta. Vakarų Europos valstybės tarsi bando užgniaužti iš Rytų ateinančias šešėlinės ekonomikos cigaretes, bet realybėje tai neveikia. Visi žinome, kad Vakarų valstybėse klesti ne tik kontrabanda įvežti rūkalai, bet ir padirbinėjimas. Yra net šešėlinių fabrikų, kuriuose gaminami rūkalai ir parduodami vietos rinkose. Taip pat yra alternatyvų, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės iš Kinijos, kurios po truputį užiminėja rinka ir ji pradeda judėti. Kas ateityje tik stiprės“, – kalbėjo ekonomistas.
Patirtume rimtų nuostolių
Dar vienas rūpestis, apie kurį nepagalvoja, ar bent jau nekalba dauguma Vakarų šalių – kontrabandinės cigaretės. Tarptautinės tyrimo bendrovės KPMG duomenimis, Lietuvoje šešėlinė tabako gaminių rinka per praėjusius metus išaugo iki 20 proc. ir neleido į valstybės biudžetą surinkti beveik 100 mln. eurų. O kuo didesnė kainų atskirtis tarp legalių ir nelegalių rūkalų, tuo labiau veši šešėlinė ekonomika. Nyderlandai, kaip ir Prancūzija, neseniai įgyvendinę drastišką akcizų reformą, kenčia nuo rekordiškai išaugusios šešėlinės rinkos. Todėl direktyvos peržiūra stipriausiai palies tik Centrinės, Rytų ir dalį Pietų Europos šalių.
Pasak M. Dubnikovo, Rytų Europos valstybėse noras vežti, balionais skraidinti ir kitaip gabenti kontrabandą yra didžiulis. Toks akcizų padidinimas lemtų dar labiau išaugusį kontrabandos norą. Tai reiškia, kad pinigų srautai šioje rinkoje tik augtų ir mums padidėtų rizika toliau turėti didelę dalį kontrabandinių rūkalų. Jo manymu, artimiausiu metu akcizai nesumažės, bet jeigu kelsime juos dar labiau, šešėlinės ekonomikos atsipirkimas augs. Tokiu atveju turėsime labai didelę problemą.
Paklaustas apie galimą papildomų lėšų iš akcizų perleidimą Briuselio biudžetui, ekonomistas pateikė galimus žalos variantus, atsižvelgiant į pajamų dalį: „Planas pajamų iš akcizų perleidimui į ES biudžetą kelia labai daug klausimų. Pirma – ar tai vyktų rėmuose lėšų, kurias ir dabar perduodame, ar tai būtų papildomos lėšos? Pastaruoju atveju tai reikštų vietinio biudžeto nukentėjimą, nes Lietuva tų pinigų nebegautų. Jeigu tai būtų vykdoma esamų lėšų perleidimo rėžyje, tai gal didesnės žalos ir nepadarytų, nes būtų kompensuojama. Jeigu kalbama apie papildomų lėšų, padidinus akcizą, skyrimą ES biudžetui, nuostolis mums, švelniai tariant, būtų rimtas. Lietuvos biudžetą išlaiko 3 sudedamosios: PVM, akcizai ir GPM. Jeigu bus nusitaikyta į vieną iš jų, matysime labai nekokius rezultatus“.
Finansų ministerija į šią problemą taip pat atsižvelgė: „Kita vertus, dėl geografinės kaimynystės su trečiosiomis valstybėmis, kuriose akcizų tarifai ženkliai mažesni, Lietuva ir kitos su ne ES valstybėmis besiribojančios šalys susiduria su neteisėtos tabako prekybos iššūkiais. Todėl siekiant išvengti neigiamų pasekmių kovojant su nelegalia tabako prekyba, atliepti ES konkurencingumo bei fiskalinio tvarumo iššūkius, mūsų nuomone, klausimas dėl minimalių akcizų tarifų peržiūros (jei toks bus pasiūlytas) reikalautų papildomų diskusijų ir turėtų būti svarstytinas atsargiai“.
Paklausta ar Lietuva yra pasiruošusi pritarti siūlomam modeliui, pagal kurį valstybės pajamos už surinktus tabako gaminių akcizus gali būti perleidžiamos į ES biudžetą, Finansų ministerija atsakė lakoniškai: „Europos Komisija pasiūlymą dėl naujos 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos, įskaitant ir galimus pasiūlymus dėl naujų ES biudžeto pajamų šaltinių (nuosavų išteklių), planuoja pateikti liepos 16 d. Kol kas neturime patvirtintų žinių, kokius papildomus naujus ES nuosavus išteklius EK pasiūlys ir ar tarp jų bus jūsų klausime minimas ES biudžeto pajamų šaltinis, pagrįstas pajamomis iš tabako gaminių akcizų. Lietuvos poziciją galėsime formuoti tik gavę EK pasiūlymą bei atlikę pasiūlymo finansinio poveikio vertinimą“.