Bedarbių sumažėjo
2025 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, Elektrėnuose užfiksuotas didžiausias ilgalaikių bedarbių skaičiaus mažėjimas Vilniaus regione. Jų sumažėjo 40 procentų.
Savo patirtimis sutiko pasidalinti šioje Elektrėnų savivaldybės administracijos vykdomoje Užimtumo didinimo programoje dalyvavę Elektrėnų savivaldybės gyventojai Rasa, Rita ir Romas.
Nors kiekvieno iš jų istorijos skirtingos, tačiau visi jie tikina, kad tapo motyvuoti.
39 metų Rasa iš Semeliškių seniūnijos Užkryžių kaimo šioje programoje dalyvavo 8 mėnesius iki 2023 m. birželio. Įgavusi pasitikėjimo savimi, ji savarankiškai susirado darbą Trakų privačiuose slaugos namuose „Addere Care‘‘ ir juose dirba iki šiol.
Prieš tai moteris buvo ilgalaikė bedarbė, nes anot jos, baigus tik dešimt klasių ir neturint išsilavinimo, darbą surasti yra sudėtinga. Ji yra dirbusi tik laikinus darbus. Bet laikini ar juo labiau nelegaliai dirbami darbai – ne išeitis. Su vyru du vaikus auginanti Rasa sako, kad neturėdama pastovių pajamų labai išgyvendavo – vaikams augant poreikiai irgi didėja.
„Didžiuojuosi savimi, kad lankydama mokymus daug ko išmokau, įgavau drąsos, pasitikėjimo, nors anksčiau buvau nedrąsi, bijojau ieškoti darbo, galvojau, kad manęs nepriims. Mane pamokė, kaip susirasti darbą, kaip pragyventi su nedidelėmis pajamomis. Kiek vėliau išdrįsau ieškoti darbo pati. Gavau darbą slaugos namuose „Addere Care“. Iš pradžių tris mėnesius dirbau kambarine, o dabar jau antrus metus esu slaugytojos padėjėja. Nors darbas su senyvo amžiaus ir sergančiais žmonėmis yra nelengvas, bet aš nesiskundžiu. Gaunu nors ir nedideles, bet pastovias pajamas“.
Rasai nesudaro problemų ir tai, jog ji į darbą važinėja trisdešimt kilometrų: „Dirbu pamainomis ir nors neturiu vairavimo teisių, tačiau kai labai nori dirbti, išeitį visada rasi“.
Numetė svorio
Rimo istorija nėra tokia sėkminga. Jis darbo dėl sveikatos problemų iki šiol neturi.
Medienos apdirbimo staklininko išsilavinimą turintis Rimas anksčiau dirbo statybose bei lentpjūvėse. Dėl per didelio svorio išsivystė širdies nepakankamumas ir toliau dirbti jis nebegalėjo. Užimtumo tarnybai pasiūlius sudalyvauti Užimtumo didinimo programoje, vyras sutiko. Paklausius patarimų jaunas vyras pradėjo sveikiau maitintis, daugiau judėti ir atsikratė trisdešimt kilogramų. Nors didelis antsvoris vis dar išliko, bet jis jaučiasi kur kas geriau.
„Gavau daug patarimų, kaip mažinti svorį, kaip jaustis visaverčiu žmogumi. Nes kai nėra sveikatos, jautiesi niekam tikęs ir nereikalingas. Nors esu priverstas naudoti labai daug vaistų, trūksta energijos, stengiuosi kuo daugiau judėti ir galvoti pozityviai“.
Padeda ir psichologai
Vievyje gyvenančios Ritos istorija įrodo, kad keisti gyvenimą niekada ne vėlu. Mokymai 62 metų moterį tarsi padarė kitu žmogumi. Nors po vidurinės mokyklos Kaišiadorių profesinę mokyklą baigusi moteris nesibaidė jokio darbo, prieš tai dirbo įvairiose įmonėse, tačiau prieš kurį laiką darbo neteko dėl sveikatos problemų.
„Netekusi darbo, labai išgyvenau, pašlijo sveikata. Prie išgyvenimų prisidėjo ir patirtas šokas, kai dėl didelio turėto namo Kazokiškėse netekau socialinių išmokų. Pasitarus su dukterimis, namą pardaviau ir įsigijau būstą Vievyje.
Pasiūlymas sudalyvauti Užimtumo didinimo programoje man buvo tikras išsigelbėjimas, nes anksčiau net nuotaikos dirbti nebuvo. Padėjo psichologo ir kitų geranoriškai nusiteikusių specialistų konsultacijos. Dabar vienoje Vievio įmonėje, gaminančioje plastikinius butelius, dirbu valytoja. Džiaugiuosi šiuo darbu, nes puikūs vadovai, geras kolektyvas. Esu labai patenkinta ir nauju būstu. Po darbo su malonumu triūsiu darže, nėra kada liūdėti. Nors sveikata ir nėra gera, bet dabar į viską žiūriu optimistiškai“.
„Ilgalaikiai bedarbiai nėra vienalyyė masė“, – šias 3 istorijos ir santykinį Elektrėnų fenomeną komentavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys, kurio teigimu, psichologai turi išsiaiškinti kokios žmonėms kyla abejonės įsilieti į darbo rinką.
„O gal būt tiesiog riekia pasirūpinti transportu iki darbo vietos bei suteikti kvalifikacinių žinių“, – teigė ekspertas, kurio manymu ilgalaikių bedarbių atsiradimą lemia aibė skirtingų priežasčių.
Sociologinių tyrimų duomenimis dažniausiai ilgalaikis bedarbis yra vidutinio amžiaus žmogus, įgijęs žemesnį išsilavinimą ir gyvenantis regione, o pagrindinės nedarbo priežastys yra sveikatos problemos bei susidariusios skolos, dėl kurių žmogus priverstas dirbti nelegaliai.