„Turime vengti eskalacijos savo santykiuose su JAV, kadangi nusimato labai daug dalykų, su kuriais turėsime tvarkytis išvien. Ekonominiai, geopolitiniai ir kitos aktualios problemos, kurias turime spręsti kartu su Amerika“, – Briuselyje žurnalistams sakė K.Budrys.
„Iš mūsų perspektyvos, muitai niekam nėra į naudą. Turime ieškoti gero sprendimo, o mes, ES, visada buvome už teisingą ir plačią tarptautinę prekybą, kuri paremta bendromis ir visų gerbiamomis reguliacinėmis priemonėmis“, – teigė užsienio reikalų ministras.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę paskelbus, kad nuo rugpjūčio 1 d. visai iš bendrijos į JAV atkeliaujančiai produkcijai gali būti taikomas 30 proc. tarifas, K.Budrys pažymėjo, kad derybas su JAV reikia intensyvinti.
JAV keičia terminą muitų įsigaliojimui: įvardijo naująją datą
„Mes visi gavome laišką iš JAV prezidento D.Trumpo, mes į jį atsižvelgėme ir interpretuojame tai kaip paskatinimą toliau eiti derybų keliu. Turime dar kelias savaites, todėl turime intensyvinti derybas ir atrasti kaip įmanomą geresnį sutarimą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
„Ieškome konstruktyvaus kelio pirmyn, o Lietuva visapusiškai palaiko Europos Komisijos (EK) poziciją šiose derybose. Vyksta sunkios derybos, tačiau turime sutarti dėl kažko, kas būtų naudinga abiem pusėms – mažesni muitų tarifai. Muitai niekada istorijoje nepadėjo niekam susitvarkyti su realiomis ekonominėmis problemomis, todėl aš išlieku optimistiškas“, – kalbėjo K.Budrys.
Susiję straipsniai
Pasak jo, jei sutarimo dvi pasaulio supergalios neras, ES turi visus reikalingus įrankius išlaikyti sąžiningą tarptautinę prekybą, tarp kurių – ir atsakomieji muitai JAV. Tiesa, K.Budrys tikino esantis labiau linkęs ieškoti sutarimo, mat, jo nuomone, didžiausią pavojų JAV ir ES kelia Kinija.
„Iš ten kyla visos prekybos ir pramonės praktikos, kurios mums daro žalą. Visos problemos, kurias yra įvardinęs prezidentas D.Trumpas – mes turime joms sprendimus. Mes galime bendradarbiauti“, – aiškino ministras.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su Prancūzija ir Vokietija sukritikavo JAV prezidento D.Trumpo ketinimus įvesti 30 proc. importo muitus ES, bet patikino, kad ES nori susitarti su JAV dėl prekybos.
Daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų nerimauja dėl JAV tarifų
54 proc. Baltijos šalių gyventojų nerimauja, kad JAV įvedus muitus Europai bus paveiktas jų darbas, atlyginimas ir pragyvenimo išlaidos, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenys.
Mažiausiai nerimą jaučia Lietuvos gyventojai – 7 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys didelį nerimą, dar 43 proc. nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Tuo metu Latvijoje 9 proc. jaučia didelį nerimą, o 47 proc. nerimauja dėl tarifų kiek mažiau. O Estijoje – atitinkamai 12 ir 46 proc.
„Kalbant apie Baltijos regioną, dėl tarifų poveikio labiausiai sunerimę Estijos vartotojai, o mažiausiai – Lietuvos. Šie rezultatai sutampa ir su bendru ekonomikos lygiu Baltijos regione – Lietuvos ekonomika šiuo metu yra lyderiaujanti, kai Estijos ekonomika lieka silpniausia tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, tarifų poveikis Baltijos šalims bus ribotas dėl dviejų priežasčių: regiono ekonomikose dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms pakanka ir euro zonos stagnacijos stabiliai veiklai, o nuo 2026 m. Vokietijos skatinamos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą padės kompensuoti neigiamą tarifų įtaką.
Nepaisant galimų iššūkių, prognozuojamas visų trijų Baltijos šalių ekonominis augimas. „Citadele“ bankas numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 2,5 proc., Estijos – 1,5 proc., Latvijos – 1,4 proc.
Taip pat skaičiuojama, kad darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų augti 7 proc., o kitais metais – 6,7 proc. Tuo metu Latvijoje atlyginimai augs atitinkamai 6 proc. ir 6,2 proc., o Estjoje – 5,3 proc. ir 5,6 proc.
Apklausą 2025 m. gegužę internetu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.