Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis paneigė gana giliai įsišaknijusį visuomenės įsitikinimą, jog investicijos į tvarumą atsiperka tik per ilgą laiką ir reikalauja daug pastangų.
Į tvarumą, anot pašnekovo, pirmiausia reikia žiūrėti ne tik per gana siaurą atliekų rūšiavimo bei vienkartinio naudojimo plastiko ribojimo prizmę, tačiau ir apsvarstyti tai, kaip mes keliaujame, kaip atliekame vienas ar kitas veiklas, kokiems daiktams galime prailginti ar suteikti antrąjį gyvenimą.
„Pavyzdžiui, kelionės į darbą – jei automobilį pakeisime dviračiu ar viešuoju transportu, tikėtina, sutaupysime ir asmeninių kaštų, ir kai kada – laiko. Kitas pavyzdys, tai ilgaamžiai pirkinių krepšeliai – nusipirkus jį vėliau nebereikia kiekvieną kartą pirkti vienkartinio. Be to, išskirtinio dizaino daugkartinis krepšys pirkiniams gali tapti puikiu individualaus stiliaus akcentu“, – pavyzdžius pateikė pašnekovas.
Energijos efektyvumo didinimo sprendimai, renovacija, šildymo sprendimai, saulės elektrinės ar tvarios transporto priemonės įsigijimas – visi šie sprendimai taip pat gali gana greitai padėti sumažinti priklausomybę nuo energijos tinklų bei gerokai palengvinti naštą piniginei. Visgi norint, kad jos būtų naudingiausios būtent jums, reikia itin gerai įvertinti šeimos poreikius bei galimybes.
„Pavyzdžiui, įsirengę saulės elektrinę, jūs pagamintą energiją atiduosite į elektros tinklus ir galėsite naudoti, kai biržos kaina bus labai aukšta ar nebus saulėtų dienų. Sąskaitos už energiją tikrai mažėja ir gali mažėti nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų. Visgi labai svarbu įvertinti, kokio galingumo elektrinės jums reikia, nes pasirinkus itin galingą, gali būti, kad pagaminsite tiek energijos, jog galų gale jos paprasčiausiai nesunaudosite. Taip pat yra ir su elektromobiliais – taip, tai tvari investicija, tačiau, reikia įsitikinti, ar ji tikrai atliepia jūsų vairavimo poreikius. Galbūt optimaliausias sprendimas jūsų šeimai bus ne naujas elektromobilis, o apskritai asmeninio automobilio atsisakymas ir prireikus naudojimasis automobilių dalijimosi platformų paslaugomis“, – teigė A.Šilgalis.
Jis pridūrė, kad investicija į tvarumą yra ir tam tikras draudimas nuo ateityje galinčių iškilti nenumatytų išlaidų.
„Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad A ir aukštesnės klasės ar pasyvaus namo standartus atitinkančių namų statybos yra brangesnės apie 10–15 proc. nei B klasės būstų. Tačiau tokių namų energijos išteklių kaštai gerokai mažesni, o tokie pastatai rinkoje yra vertinami kaip gerokai ilgaamžiškesni. Taip pat svarbu, kad žemos klasės būstus ateityje teks renovuoti, tikėtina, kad jų eksploatavimas gali būti apribotas papildomais reguliavimais. Tad investuojant į aukštesnės klasės būstus apsidraudžiama nuo papildomų išlaidų ateityje. Ateityje gali kilti nemažai problemų ir norint parduoti mažiau tvarų būstą“, – teigė pašnekovas.
Energetiškai efektyviems būstams dažnai suteikiamos ir daug patrauklesnės finansavimo sąlygos.
„Šiuo metu žmonės yra skatinami pereiti prie tvaresnio gyvenimo būdo, pasinaudojant patraukliomis finansavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, galima gauti paramą mažiau taršių, tvarių transporto priemonių įsigijimui bei įkrovimo stotelės įsirengimui šalia namų. Taip pat skatinamos daugiabučių namų renovacijos, skatinamas atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas“, – valstybės paramą įvardijo A.Šilgalis.
Mažina verslo priklausomybę
Investicijos į tvarumą ne ką mažiau svarbios ir verslo atstovams.
Pasak A.Šilgalio, žalioji transformacija – ypač svarbi gamybos sektoriaus įmonėms, mat atsinaujinančių energijos sprendimų diegimas mažina priklausomybę ne tik nuo iškastinio kuro, kurio kaina dėl geopolitinių įtampų pastaruoju metu itin svyruoja, bet ir apsaugo nuo elektros kainos svyravimų: įmonės įsirengia ne tik saulės ar vėjo elektrines, bet ir energijos kaupiklius, siekiant pagamintą elektrą pasaugoti vėlesniam naudojimui.
„Tai ypač svarbu ne tik siekiant suvaldyti energijos kainų svyravimo rizikas, bet ir siekiant dekarbonizacijos bei konkurencinio pranašumo. Įsigaliojus ES reglamentams, įmonės pradeda savo klientus, bei partnerius vertinti per tvarumo prizmę, tad ateityje tiems verslams, kurie į tai neinvestuos, gali būti sunku rasti klientus ir partnerius, o taip pat pretenduoti į įvairių finansų institucijų teikiamą finansavimą“, – teigė pašnekovas.
Jaučia atsakomybę
Žaliųjų sprendimų naudą verslui puikai iliustruoja Kauno „Žalgirio“ arena, kuri jau kelerius metus arenos reikmėms naudoja tik žaliąją energiją – ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.
„Ant stogo turime daug erdvės, tad sprendimas buvo savaime suprantamas. Norime tiek sutaupyti finansiškai, tiek prisidėti prie tvarumo“, – aiškino Kauno „Žalgirio“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Ignas Vyšniauskas.
Tačiau tai nėra vienintelis žaliasis sprendimas, kurį priėmė organizacija.
Štai, pavyzdžiui, įvairių renginių metu organizacijai priklausančiame stadione naudojami daugkartiniai gėrimų bokalai. Norintys juos įsigyti lankytojai prieš renginį ar jo metu turi sumokėti depozitą, kurį gali atgauti grąžinus bokalą. Nuo kito sezono ta pati schema bus įdiegta ir „Žalgirio“ arenoje.
„Anksčiau per sezoną išmesdavome apie keturias tonas plastiko, didžiąją dalį šių šiukšlių sudarė vienkartiniai alaus bokalai“, – aiškino pašnekovas.
„Žalgirio“ arenoje taip pat įdiegtos vandens taupymo sistemos tualetuose. Ant baseino stogo taip pat turime įsirengę bičių avilius, kuriuose darbuojasi trys bičių spiečiai. Šis sprendimas nėra labai tradicinis, tačiau norime prisidėti prie Nemuno salos augmenijos ir kitų ekosistemų skatinimo“, – sprendimus vardijo I.Vyšniauskas.
Šiuo metu svarstoma įsirengti ir lietaus vandens surinkimo sistemas, o perdirbtą vandenį naudoti vejos laistymui ar kitoms reikmėms.
Tvarumo idėjos skatinamos ir komandos sirgalių gretose.
„Šį sezoną turėjome tokią iniciatyvą „Žalioji tribūna“, organizavome 3x3 krepšinio varžybas, prieš sezoną ir viso sezono metu skatinome bendruomenes aplikuoti su savo tvarumo iniciatyvomis ir pasakoti, ką jie daro savo bendruomenėse. Sulaukėme tikrai labai daug įvairių ir įspūdingų idėjų – neseniai išrinkome nugalėtojus, tai yra, Raseinių rajono bendruomenę“, – kalbėjo I.Vyšniauskas.
Svarbu verslo vystymui
Kaip pasakojo I.Vyšniauskas, investicijos į tvarumą išties palengvina verslo finansus, tačiau ne visada yra svarbiausias faktorius, kuris lemia tokių sprendimų pasirinkimą.
„Saulės elektrinės pagalba sutaupome iki 30 proc. energijos kaštų. Kiti sprendimai yra daugiau investicija į bendrą visuomenės supratimą ir švietimą, nei finansinė nauda. Jaučiame pareigą tai daryti, tai yra investicija į švaresnę ateitį. Socialinė atsakomybė yra tiek pat svarbi, kaip ir finansinė nauda“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, kaip pabrėžė I.Vyšniauskas, tvarumo skatinimas atveria ir naujas verslo galimybes.
„Pavyzdžiui, kai kurie pasaulinio garso atlikėjai nevažiuoja koncertuoti į areną, jei ji nėra sertifikuota, kad čia svarbus tvarumas, išskiriamas CO2 kiekis ar panašiai. Yra atlikėjų, kurie nevažiuos koncertuoti, jei arenos valgiaraštyje nėra vegetariškų ar veganiškų patiekalų opcijų. Požiūris į tvarumą darosi tikrai opus klausimas ir žiūrint į ateitį verslo prasme, gali būti, kad tu negausi kai kurių atlikėjų, jei tu nebūsi pasiruošęs atitikti jų standartų“, – atskleidė I.Vyšniauskas.
Ne ką mažiau ir verslo partnerių požiūris, organizacija rimtai žiūri ir į šių požiūrį į tvarumą.
„Kadangi norėjome naudoti žaliąją energiją, kurią ne tik patys pasigaminame, bet ir pirkti ją iš biržos, pasirinkome „Enefit“, su kuriais šiuo klausimu puikiai sutarėme“, – pasakojo „Žalgirio“ atstovas.
Ne ką mažiau tai svarbu ir lankytojams, mat pašnekovo, teigimu, jau neretas prieš vykdami į renginį apsvarsto, ar bus patogu nuvykti viešuoju transportu, ar bus galimybė valgyti negyvūninės kilmės maistą ir panašiai.
Atsižvelgti reikia nuo pradžių
Pasak Pasyvaus namo asociacijos direktoriaus ir architekto Ryčio Kaminsko, gyvenamojo namo statyba yra bene didžiausia šeimos investicija, kuri daroma ilgam laikui. Tačiau projektuojant ir statant namą apie tvarumą vis dar galvojama retai – nors tikrų šios srities entuziastų šalyje yra, ir, pašnekovo teigimu, tai išties džiugina, jų skaičius dar nėra didelis.
„Atrodo, kad apie tvarumą jau daug kalbame, tačiau šį terminą iš dalies siejame tik su energetiniu efektyvumu, kurio parametrai griežtai apibrėžti statybos reglamentuose ir kurių privaloma laikytis. Tačiau retai pasakoma, kad pavieniai sprendimai suteikia mažai naudos. Labai retai klientams pasiūloma, vietoj jų įsivaizduojamų sprendimų, apsvarstyti kitus – galbūt labiau tvarius ir efektyvesnius“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, norint pastatyti energetiškai efektyvų, tvarų, komfortišką, saugų ir kokybiškos architektūros gyvenamąjį namą, reikia apsvarstyti kur kas daugiau dalykų nei, pavyzdžiui, saulės baterijos ant stogo, šilumos siurblys ar šiltinimo medžiagos tipas ir storis.
Tai kompleksinis sprendimų rinkinys, kuris pirmiausia apima pastato vietos analizę, tūrio koncepciją, dydį, išplanavimą, medžiagiškumą, orientavimą pasaulio šalių ir gretimybių atžvilgiu. Tik turint teisingai sukonstruotą pastato koncepciją, galima modeliuoti jo parametrus, parinkti tinkamiausius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus, elementus bei detales.
„Tai – daug platesnė koncepcija, nei gali pasirodyti. Kalbant apie pavienių sprendimų finansinę naudą ir atsiperkamumą – tai, kas labai populiaru, ne visada yra teisinga. Jei neturėsime gerai suprojektuotos ir sumodeliuotos pagrindinės pastato bazės, vėliau galime lipdyti kiek tik norime moderniausių prietaisų, tačiau norimo rezultato greičiausiai nepasieksime. Didžiausią ir efektyviausią įtaką biudžetui galima padaryti būtent projektavimo stadijoje, kurioje užkoduojami svarbiausi ir esminiai gero pastato parametrai“, – pasakojo R.Kaminskas.
Ne viską pavyksta pamatuoti pinigais
Visgi tiksliai apskaičiuoti, kaip ir kada šios investicijos atsipirks, yra labai sunku. Individualūs namo statytojai beveik niekada to taip detaliai neskaičiuoja.
„Jei imsime tik vieną atskirą elementą, pavyzdžiui, saulės baterijas – taip, labai lengva paskaičiuoti, kiek energijos jėgainė gali pagaminti ir kaip tai paveiks jūsų sąskaitą už elektros energiją iki tol ir po to. Tačiau vertinant visą namo visumą – medžiagas, iš kurių jis pastatytas, visus inžinerinius įrenginius, pastato elementus – apskaičiuoti, kada visa tai atsipirks, sudėtinga ir net nelabai teisinga.
Galima būtų palyginti du identiškus namus, statomus greta: vienas – tradiciniu, tipiniu keliu, kai neatsižvelgiama į visus kokybiško ir tvaraus pastato projektavimo parametrus, o kitas – nuo pat pradžių suprojektuotas, sumodeliuotas ir pastatytas kokybiškai, remiantis aukščiausiais kokybės, tvarumo ir sąmoningumo standartais. Pastačius šiuos namus ir per tam tikrą laiką surinkus jų sąnaudų bei kitus parametrus, būtų galima objektyviai palyginti. Tuomet būtų aiškios investicijos, eksploatavimo kaštai ir jų skirtumas.
Tačiau yra ir tam tikri komforto parametrai, kuriuos sudėtinga apskaičiuoti vien pinigais – tai kokybiškas mikroklimatas, akustinė aplinka, tvarumas, estetika, poveikis gyventojų sveikatai, poveikis aplinkai, ilgaamžiškumas. Juos sunku pamatuoti, bet jie kuria didesnį komfortą, geresnę gyvenimo kokybę, mažiau kenkia aplinkai, yra estetiški ir atitinka asmenines vertybes bei gyvensenos poreikius. Visa tai galima vadinti tvaria investicija – ilguoju laikotarpiu toks pastatas ilgiau išlaikys vertę ir išliks kokybiškas“, – kalbėjo pašnekovas.
R.Kaminsko teigimu, pirmiausia reikėtų gerai įsivertinti, kokio namo šeimai reikia. Jo teigimu, dažna privačių namų statytojų klaida yra ta, kad jie priima sprendimus, kurie ne visada yra apgalvoti, o kartais – net nereikalingi ar žalingi.
„Svarbiausia – labai sąžiningai įsivertinti ir atsakyti, ko reikia konkrečiai šeimai, kokie yra tikrieji poreikiai, kriterijai, tikslai, galimybės. Tai kruopštus ir ilgas darbas, kuriam verta skirti laiko. Geriausiai tai padėti gali geras moderatorius – pastato architektas. Dažnai būna taip, kad žmonės dar neturi atsakymų į daugelį svarbių klausimų. Be jų pradėti projektavimą – jau nekalbant apie statybas – yra didelė klaida. Laikas, skirtas poreikių ir sprendinių analizei, atsipirks su kaupu“, – teigė ekspertas.
Reikia daugiau paramos iš valstybės
R.Kaminsko teigimu, lietuviai mėgsta ir nori gyventi individualiuose namuose, aktyviai stato. Tačiau didelė dalis – apie 80 proc. – individualių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 2000-ųjų metų, kai apie tvarumą ar ekologiją beveik nebuvo galvojama.
„Pradėkime nuo to, kad dažnu atveju jie yra labai dideli, komplikuotos architektūros ir labai neefektyvūs. Pagerinti jų kokybę – sudėtinga ir brangu. Taip, galime pakeisti langus, apšiltinti stogą, sienas, atnaujinti šildymo sistemas. Tačiau, pavyzdžiui, langų padėties pasaulio šalių atžvilgiu ar pastato orientacijos jau nepakeisi. Norint įrengti grindinį šildymą ar vėdinimo sistemą, dažnai reikia ardyti apdailą ir konstrukcijas. Ką jau kalbėti apie neapšiltintus, didžiulius rūsius.
Yra daug dalykų, kurie yra tokie, kokie yra – tenka ieškoti kompromisų. Kad tokie namai būtų renovuojami maksimaliai kokybiškai, dalinai perstatomi, be valstybės paramos šį procesą išjudinti labai sunku“, – vardijo asociacijos direktorius.