Europos Sąjungos investicijų kuriami pokyčiai: verslai – apie šiandieną ir galimybes ateičiai

VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja, nuo 2008 metų dirbanti lyčių lygybės ir smurto dėl lyties prevencijos bei pagalbos nukentėjusiems srityje, Rugilė Butkevičiūtė su ES investicijų remiamais projektais dirba nuo 2008 metų. Kaip Lietuva pasikeitė per daugiau nei penkiolika metų? „Per šį laiką mačiau, kaip Lietuva ne tik keitėsi, bet ir brendo – nuo prašančios iki kuriančios, nuo besimokančios iki tos, kuri drąsiai dalijasi sukauptomis žiniomis. Šiandien Lietuva jau ne tik sulaukia ES investicijų, bet ir prisideda prie bendrų Europos pokyčių – perduoda patirtį kitoms šalims, įkvepia jas“, – pabrėžė pašnekovė.

R.Butkevičiūtė dirba žmogaus teisių srityje, kuriai gyvybiškai svarbus valstybės dėmesys ir finansinis palaikymas. Kas investuos į pagalbą moteriai, patyrusiai smurtą artimoje aplinkoje, ir jos vaikams? Kas finansuos paramą Afganistano pilietei, nukentėjusiai nuo prekybos žmonėmis, ar lietuvei, kurios vyras ją pardavinėjo kitiems? Kas pasirūpins, kad pagalba taptų prieinama žmonėms, turintiems negalią, kurie iki šiol buvo nematomi?

„Kaip valstybė negalime augti, jei pamirštame pažeidžiamiausius. Būtent čia ES investicijos tampa gyvybiškai svarbios – jos ne tik leidžia kurti ilgalaikes paslaugas ar infrastruktūrą, bet ir atveria galimybę mokytis, bendradarbiauti su kitomis šalimis, auginti kompetenciją bei drąsą kurti pokytį.

Puikiai pamenu, kaip pagal ES finansuojamą Erasmus+ projektą su komanda vykome į Islandiją susipažinti su jų sistema, padedančia nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms. Būtent šis vizitas Islandijoje tapo įkvėpimu ir postūmiu Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro įkūrimui Lietuvoje. Šiandien šis centras padeda dešimtims nukentėjusių žmonių visoje šalyje.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip ES investicijos keičia ne tik skaičius ataskaitose, bet ir realius žmonių gyvenimus. Ir tai – pats geriausias būdas pamatuoti investicijų naudą: kai idėja tampa veiksmais, o veiksmai – nauja realybe, kurioje daugiau teisingumo, apsaugos, lygybės ir vilties“, – sakė R.Butkevičiūtė.

Ar didesnis bendruomenių ar savivaldos savarankiškumas reiškia daugiau galimybių veikti? Pašnekovė neabejoja: jei bendruomenė gali pati nuspręsti, kas jai aktualu, kai sprendimai kyla iš realaus poreikio, o ne „iš viršaus nuleistų“ gairių – projektai tampa gyvybingi, prasmingi, kuriantys realią ekonominę ir socialinę vertę.

„Matome, kad vis daugiau savivaldybių ir bendruomenių ne tik aktyviai įsitraukia į projektų įgyvendinimą, bet ir tampa pokyčio lyderėmis. Ir tai – viena gražiausių Europos investicijų grąžų: augantis žmonių pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas veikti ir kurti tvarų, vietai pritaikytą sprendimą. Projekto sėkmė dažnai atskleidžia, kokie pokyčiai visuomenei iš tikrųjų reikalingi, o jų pakartojamumas ir augimas, kad tai nėra vienkartinė sėkmė, o tikras atsakas į aktualius poreikius. Tokių projektų gausa ir poveikis rodo ne tik visuomenės kūrybingumą, bet ir valstybės gebėjimą pasitikėti savo žmonėmis kaip pokyčio varikliu“, – apibendrino pašnekovė.

2021 metais, atlikus žiniasklaidos monitoringą, paaiškėjo, kad migracijos klausimu dažniausiai spaudoje kalbėjo politikai (-ės), kurie cituoti beveik pusėje (49 proc.) visų darbų, kuriuose minimi migrantai, kai tuo tarpu patys migrantai cituoti vos 1,6 proc. visų darbų. „Tai buvo momentas, kuomet labai aiškiai supratau, kad tikrąjį pokytį kuria tos projektinės veiklos, kurios visuose projekto etapuose iš tiesų įtraukia tikslinę grupę, kuriai jis ir skirtas.

Reikšmingų rezultatų atneša projektai, sujungiantys skirtingas, kartais atrodo neįtikėtinas partnerystes, kuriose puikiai atsiskleidžia akademinis, verslo, bendruomenės aspektas. Lietuvos veidą keičiantys projektai kiekvieną investicijos eurą naudoja kaip savo, protingai, ten, kur būtina ir ten, kur įdėtas jis atneš didžiausią grąžą. Mačiau, kaip mažose bendruomenėse išaugusios iniciatyvos virto nacionalinio lygmens sprendimais. Tai rodo, jog projektinė veikla yra ne šalutinė, o esminė pažangios valstybės dalis – tai vieta, kurioje gimsta rytojus“, – sakė R.Butkevičiūtė.

Žurnalistas, naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas įsitikinęs, jog kiekviena investicija ir priimtas strateginis sprendimas plėsti verslą – pirmasis žingsnis siekti naujų galimybių bei praplėsti ribas. Taip pat – ir užsienyje. „Ne kiekvienas verslas ryžtasi plėsti savo geografines ribas, todėl ES investicijos yra, ko gero, pats svarbiausias elementas augančiam verslui dėliojant strategiją bei priimant sprendimus žengti į užsienio rinkas. Tinkama finansinė injekcija, strateginis ir atsakingas verslo valdymas yra geriausias ir efektyviausias receptas būti pastebėtiems už Lietuvos ribų“, – komentavo pašnekovas.

Pastaraisiais metais technologijų pasaulis sukasi beprotišku greičiu, todėl verslui, norinčiam išlikti konkurencingam, būtina išnaudoti visas technologijų ir dirbtinio intelekto galimybes bei potencialą, prie technologijų pritaikyti ir žmogiškuosius resursus, kad darbuotojai tobulėtų, keltų kvalifikaciją, ir kad pats darbo procesas būtų efektyvesnis.

Kas svarbiausia verslo proveržiui? „Jam įtakos pirmiausia turi vadovų ir komandos ambicijos, tikėjimas, užsispyrimas ir atkaklus darbas. Jeigu prie šių elementų prisideda ES investicijos, nėra jokių abejonių, kad tokiam Lietuvos verslui limitas bus tik dangus. Turime daug pavyzdžių, kai Lietuvos verslo įmonės klesti ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, gali džiaugtis puikiais rezultatais bei garsinti Lietuvos vardą“, – sakė T.Mikalajūnas.

Architektas Gintautas Vieversys taip pat pasidžiaugė, jog ES investicijos keičia ir plečia verslo architektūrą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje.

„Man ypatingai džiugu, kad keičiasi verslo aplinka regionuose. Kuriasi LEZ, naujos mažos įmonės, gerėja infrastruktūra, paslaugos, kas į regionus pritraukia jaunų žmonių. ES struktūriniai fondai skatina technologinę pažangą, o su tuo susijusios investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, didinamas įmonių konkurencingumas. Investuodamas į žmogiškuosius resursus ir technologijas Lietuvos verslas – labiau orientuotas į tarptautines rinkas, kas skatina eksporto augimą“, – kalbėjo G.Vieversys.

Pasak architekto, ES investicijos verslui neabejotinai padeda lengviau konkuruoti Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje. Investicijos į technologijas didina darbo našumą, efektyvumą, kas leidžia leidžia Lietuvos verslui būti matomam, išsiskirti.

Lietuvos verslo konkurencingumą augina verslo aplinka, žmonės, investicijos į inovatyvias technologijas, eksporto plėtra. Kaip Lietuvos verslui žengti dar toliau? Skatinti verslo plėtrą regionuose, vystyti tvarumo kursą versluose, skatinti inovacijas, atsikratyti perdėto biurokratizmo, tolygiai paskirstyti verslams ES investicijas.

Registruotis projekte „Europos burės 2025“ galite ČIA.