Tačiau kuo giliau technologijos įauga į procesus, tuo labiau išryškėja ir kita pusė – duomenų stygiaus, sudėtingo vertinimo ar net augančių išteklių sąnaudų iššūkiai.
Kaip suderinti pažangą su tvarumu ir kokius sprendimus šiandien įgyvendina Lietuvos verslas?
Tvarumas, kuris tampa verslo jėga
Technologijų įmonė „NFQ Technologies“ padeda verslams tapti tvaresniais diegdama skaitmeninius sprendimus transporto, energetikos ir IT srityse. Pasak verslo vystymo vadovo Tado Četkausko, tvarumas vis dažniau tampa apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.
„Siekdami tvarumo, verslai dažniausiai linkę rinktis sprendimus, kurie ne tik prisideda prie aplinkosaugos, bet ir padeda veikti efektyviau – geriausia kombinacija, kai tvarumas tampa verslo stiprybe, o ne vien sąnaudomis“, – sako T.Četkauskas.
Vienas aiškiausių pavyzdžių – logistika. Europoje apie 20–30 proc. vilkikų reisų vis dar vyksta be krovinio. Tai reiškia švaistomus degalus ir bereikalingą CO₂.
„Žmogaus skaičiavimo pajėgumai yra itin riboti, jis negali įvertinti tūkstančių kombinacijų, kad suplanuotų ekonomiškai patį efektyviausią planą visam transporto parkui“, – teigia jis.
NFQ tam sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą PALM, kuris maršrutus planuoja ne atskirai, o visam parkui kaip vieningai sistemai.
„Vietoje įprasto „vienas vilkikas – vienas krovinys“ modelio, kurio principu veikia planuotojo smegenys, PALM analizuoja visą transporto parką kaip vientisą sistemą ir derina daugybę galimų transporto vienetų bei krovinių kombinacijų tarpusavyje“, – aiškina T.Četkauskas.
Energetikos srityje įmonė kuria sistemas, padedančias įmonėms stebėti energijos vartojimą, prognozuoti apkrovas, naudoti baterijas, skaičiuoti emisijas – sprendimai taupo laiką, pinigus ir CO₂.
Tvarumo svarba auga ir IT infrastruktūroje. „Debesijos“ tiekėjai, tokie kaip AWS ar Google Cloud, jau veikia naudodami atsinaujinančią energiją. NFQ kurdama sprendimus šiose platformose prisideda prie ekologinio pėdsako mažinimo.
Vis dėlto net pažangiausi projektai stringa, kai trūksta duomenų.
„Kur dažniausiai stringama? Kai pažadai būna dideli, o duomenų – per mažai. Technologijos gali daug, bet joms reikia tikslo, aiškių KPI (pagrindinių veiklos rodiklių) ir duomenų“, – pabrėžia T. Četkauskas.
Žalieji pokyčiai prasideda nuo duomenų
Finansinių technologijų bendrovė „Axiology“ kuria įrankius, leidžiančius įmonėms stebėti tvarumo poveikį ir skaidriai atsiskaityti investuotojams. Pasak įmonės vadovo Mariaus Jurgilo, tvarumo pažanga be skaitmenizacijos praktiškai neįmanoma.
„Didžiosios Europos bendrovės jau rengia tvarumo ataskaitas, tačiau dažnai duomenys renkami fragmentiškai ir neintegruojami į verslo sprendimus. Tuo tarpu mažesnės įmonės tik pradeda kelionę ESG srityje“, – sako M.Jurgilas.
ESG – tai aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos principai, kurie vis dažniau tampa tiek reputacijos, tiek ir verslo vertinimo pagrindu.
M.Jurgilas apgailestauja, kad kokybiški duomenys vis dar yra labiau išimtis nei taisyklė.
„Didelė problema – duomenų kokybė ir trūkumas. Pavyzdžiui, norint įvertinti tiekimo grandinės poveikį aplinkai, reikia gauti duomenis iš daugybės skirtingų tiekėjų“, – teigia jis.
„Axiology“ kuriama ESG ženklintų obligacijų infrastruktūra leidžia realiu laiku fiksuoti projektų poveikį aplinkai ar visuomenei.
„Jei finansuojamas projektas prisideda prie CO₂ mažinimo ar socialinės gerovės, šie rodikliai automatiškai fiksuojami, stebimi ir gali būti bet kada patikrinti“, – sako „Axiology“ vadovas.
Tvari žemdirbystė apsimoka ir gamtai, ir verslui
Startuolis „InSoil“ siūlo finansavimą ūkininkams, diegiantiems aplinkai palankias žemdirbystės praktikas. Svarbiausia – remtis realiais, fiziniais dirvožemio pokyčiais.
„Lietuvoje matome akivaizdžią tendenciją – vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Finansų įstaigos pamažu peržiūri savo portfelius ir vis daugiau paskolų nukreipia į veiklas, kurios bent jau nekenkia gamtai“, – sako vienas „InSoil“ įkūrėjų Laimonas Noreika.
Svarbu ne tik deklaruoti, bet ir įrodyti pokytį – tam „InSoil“ pasitelkia mokslo pažangą: matuoja organinės anglies kiekį dirvoje.
„Organinė anglis yra glaudžiai susijusi su CO₂ rodikliais. Ji kaupiasi augalų liekanose, humuse, dirvožemyje. Jeigu jos kiekis didėja – vadinasi, daugiau CO₂ lieka dirvoje, vietoje to, kad patektų į atmosferą“, – aiškina jis.
Be aplinkosaugos, ūkininkai mato ir finansinę naudą: mažėja trąšų ir kuro sąnaudos, gerėja dirvožemio kokybė, didėja derlius.
„Vien iš verslo perspektyvos atsinaujinanti žemdirbystė dažnai pasirodo gerokai naudingesnė pačiam ūkininkui. Tokia praktika yra naudinga gamtai, o kartu stiprina ūkio atsparumą bei pelningumą“, – sako L.Noreika.
Technologijos kelia ir iššūkių
Technologijos tampa pagrindiniu tvarumo įrankiu, tačiau jos pačios taip pat turi įtaką aplinkai. Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas Audrius Šilgalis ragina žiūrėti giliau – į gyvavimo ciklą ir kaštus.
„Automatizuoti sprendimai, paremti daiktų internetu ir dirbtiniu intelektu, leidžia efektyviau naudoti resursus – elektros, vandens, šilumos. Išmanieji pastatai analizuoja energijos srautus, automatiškai reguliuoja šildymą ar apšvietimą pagal poreikį, taip mažindami švaistymą“, – sako jis.
Technologijos taip pat prisideda prie žiedinės ekonomikos: dalijimosi platformos, precizinis ūkininkavimas ar mobilumo sprendimai skatina mažesnį vartojimą.
Tačiau iššūkių – ne mažiau nei sprendimų.
„Technologijų sektorius jau dabar sunaudoja 2–3 proc. visos pasaulinės energijos, o iki 2030 m. šis skaičius gali padvigubėti. Vien duomenų centrai per dieną sunaudoja tiek vandens, kiek 100 000 namų ūkių – dažnai tai gėlas, nepanaudojamas antrąkart vanduo“, – pažymi A.Šilgalis.
Elektroninių atliekų augimas, retųjų metalų gavybos dilemos, DI modelių energijos sąnaudos – tai iššūkiai, apie kuriuos būtina kalbėti.
„Ne visi sprendimai yra akivaizdžiai tvarūs. Pavyzdžiui, DI modeliai per kelias savaites gali sunaudoti tiek energijos, kiek mažas miestelis.
Verta pasidomėti, ar serveriai veikia iš atsinaujinančių šaltinių, kaip deklaruoja kai kurios bendrovės, ar jų aušinimas nesukelia problemų aplinkinėms bendruomenėms“, – sako jis.
Skaitmenizacija keičia verslo valdymą
Pasak A.Šilgalio, technologijų pažanga neįmanoma be gerų ESG platformų, kurios padeda rinkti, analizuoti ir valdyti duomenis aplinkos, socialinėje ir valdysenos srityse.
„Tai padeda nustatyti rizikas, kelti tikslus, stebėti pažangą ir rengti ataskaitas pagal ES reikalavimus – pvz., CSRD ar Taksonomiją“, – sako jis.
Verslui svarbūs ir konkretūs įrankiai – nuo anglies pėdsako skaičiavimo iki tiekėjų ESG vertinimo. Jie padeda optimizuoti procesus ir stiprina ryšį su investuotojais, vartotojais bei visuomene.
Ekspertas akcentuoja: skaitmenizacija – ne tik technologijos, bet ir verslo pokytis. Kai duomenys aiškūs, tikslai konkretūs, o sprendimai paremti faktais, tvarumas tampa varančia jėga versle.