Didmiesčius iškeičia į regionus
Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras priminė pastarojo dešimtmečio aktualiją – emigraciją į užsienio šalis, ieškant geresnio gyvenimo. Pastaraisiais metais pastebimas kitas procesas – į Birštoną grįžta tiek gyvenantys užsienyje, tiek Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Birštonas – tobulas miestas jaunai šeimai, suteikiantis galimybę gyventi gamtos apsuptyje, netoli didmiesčių. Įsikurti kurorte dažnai apsisprendžia turintieji galimybę dirbti nuotoliu. Infrastruktūra mieste pritaikyta, kad tėvai ir vaikai jaustųsi saugiai. ES investicijos į miesto infrastruktūrą, apsaugą, bendruomenės švietimą padėjo mūsų savivaldybę paversti viena saugiausių Lietuvoje“, – komentavo E.Citvaras.
Pasak Birštono savivaldybės vicemero, kalbėti apie pavienius įgyvendintus projektus sudėtinga. „Visus savivaldybių įgyvendintus projektus sudėjus į bendrą paveikslą, matyti, kaip pasikeitė miestų veidas. Visiems rekomenduoju pažiūrėti „Google Maps“ žemėlapiuose, kaip mūsų miestai atrodė prieš dešimtmetį ir kaip jie pasikeitė. O žmonės, atvykstantys į mažesnius miestus, nori ramybės. Mūsų visų gyvenimo tempas labai greitas, žmonės tiesiog pervargsta“, – kalbėjo pašnekovas.
Prioritetas – kokybiška infrastruktūra
Vilkaviškio savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė dalijosi statistika: 62,9 proc. Vilkaviškio gyventojų jaučiasi laimingi. Lietuvos vidurkis – 59,9 proc. „Pokyčiai žmones neabejotinai daro laimingus. Džiaugiuosi, nes pastarųjų metų analizė parodė, kad 2024 metais jaunų žmonių į mūsų miestą grįžo daugiau nei išvyko. Statistiką patvirtina ir faktas, kad būstai mieste parduodami labai greitai. Mieste nėra eilių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, čia vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, sukurti kokybiška viešoji infrastruktūra, prieinamas kokybiškas ugdymas. Statistika rodo, kad tai, ką darome, yra teisinga“, – apibendrino pašnekovė.
Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis kalbėjo, jog daug dėmesio savivaldybėje skiriama marijampoliečių pritraukimui iš užsienio. Keletas šeimų jau grįžo, keliolika planuoja atvykti.
Savivaldybė, pasak V.Tumelio, nuo pat pirmųjų ES finansavimo periodų tikslines lėšas skyrė kokybiškai aplinkai tiek gyvenantiems mieste, tiek ketinantiems jame apsigyventi, sukurti. ES finansavimas leidžia plėsti socialinį būstą, kuris labai svarbus jaunoms šeimoms ar turintiems negalią žmonėms. Praėjusiu ES finansavimo laikotarpiu savivaldybė įgyvendino svarbų projektą – kapitaliai sutvarkė daugiabutį ir jį pritaikė socialiniam būstui.
Antrasis svarbus veiksnys pritraukiant gyventojų – gyvenamoji aplinka: infrastruktūra, patogios gatvės, patogus susisiekimas, ugdymo įstaigos, apšvietimas, galimybė įsidarbinti, kurti verslą. Marijampolė – kompaktiškas miestas, kuriame patogus viešasis transportas, lengvai pasiekiama darbo vieta, kur nuolat modernizuojamas viešasis transportas, nėra eilių ugdymo įstaigose.
Šio ES finansavimo laikotarpio vienas prioritetų – ugdymo įstaigų modernizavimas. Jos bus sutvarkytos ne tik iš išorės: keisis jų vidus, aplinka, kuri atitiks aukščiausius šiuolaikinius standartus.
Investuoja į jaunąją kartą
Paklaustas apie verslo naudojimąsi ES finansavimo galimybėmis, bendrovės CIE LT FORGE direktorius Darius Masionis išskyrė vieną pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis verslų – darbuotojų trūkumą. Ieškoti sprendimų taip pat padeda ES investicijos.
„Bendradarbiaudami su savivaldos atstovais ir kitais partneriais, bandome ieškoti būdų investuoti į projektus, skirtus jaunus žmones pritraukti į inžinerinės pramonės srityje veikiančias įmones. Remiame robotikos mokyklą „Lispa“, kuri įgyvendina neformaliojo ugdymo programas, bandysime įgyvendinti pilotinį projektą, kuriame 10 vyresniųjų klasių moksleivių mokysis robotikos mokykloje, atliks praktiką įmonėje. Stebėsime, kaip pavyksta skatinti inžinerinę pramonę Marijampolėje“, – pasakojo D.Masionis.
Viena svarbiausių šių metų naujienų – Marijampolėje įkurta Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademija. „Tikiu, kad turime puikią ateitį, galimybę pritraukti studentus ir jaunas šeimas“, – apibendrino D.Masionis.
Miestai žalėja
Kaip savivaldybėms sekasi laikytis Žaliojo kurso idėjos? Birštono savivaldybės vicemeras E.Citvaras kalbėjo, jog Birštoną supanti gamta skatina nuolat galvoti apie tvarius, ilgaamžius, aplinkai draugiškus projektus. Birštone aktyviai įgyvendinami daugiabučių namų ir viešųjų pastatų modernizavimo projektai, skatinama atsinaujinanti energetika. „Mums labai svarbus balansas tarp atsinaujinančios energetikos ir kurorto gamtos, bet kiekvienas sprendimas turi dalelę žalumo“, – apibendrino pašnekovas.
Vilkaviškio savivaldybės vicemerė D.Riklienė kalbėjo, jog dar prieš kelerius metus ugdymo ir medicinos įstaigas, globos namus skatino įsirengti saulės elektrines. Vilkaviškio mieste baigiamas įgyvendinti, Kybartuose ir Pilviškiuose jau įgyvendinti gatvių apšvietimo projektai – šviestuvai pakeisti į efektyvius LED šviestuvus. Mieste įdiegta oro monitoringo stebėsenos sistema.
„Nemažai sprendimų jau įgyvendinti, daug planuojama. Pavyzdžiui, trumposios maisto tiekimo grandinės, kuomet biudžetinės įstaigos produktus įsigyja iš vietos ūkininkų. Savivaldybė skatina ir elektromobilių plėtrą. Patvirtintame plane numatytos 24 elektromobilių įkrovimo stotelės“, – pasakojo Vilkaviškio savivaldybės vicemerė.
Marijampolės savivaldybė modernizavo 92 daugiabučius, 30 daugiabučių planuojami modernizuoti. Savivaldybė taip pat rekonstravo katilinę. Praėjusiu ES finansavimo periodu gavo finansavimą keturiems stambiems gatvių apšvietimo projektams, sutvarkė 100 gatvių, papildomai skyrė lėšų gatvių žibintų pakeitimui kaimiškosiose vietovėse.