„Gauname sprogstamąjį užtaisą“: ekspertai atvirai apie tai, kas laukia nuo 2026-ųjų Kaip keisis mokesčiai

Kad ir kiek Lietuvos verslo organizacijos ragino atsisakyti mokestinės reformos dėl galimo aukštos kvalifikacijos protų nutekėjimo, verslo investicijų ar tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sumažėjimo, tačiau Seimas jų balso neišgirdo.

Šiame kontekste verta paminėti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei ekonomistų nurodomus Lietuvos skaudulius, tokius kaip aukšti skurdo rodikliai, darbo mokesčių našta, kuri jau viršija EBPO vidurkį, ypač žemų ir vidutinių pajamų lygiuose, šešėlinė ekonomika, kuri sudaro apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), konkurencingesnė mokestinė aplinka kaimyninėse šalyse bei 16 kartų kritusias TUI.

Gauname sprogstamąjį užtaisą, kuris gali iš esmės paveikti Lietuvos ekonominį vystymąsi keletui metui į priekį. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomiką gali stumti į priekį vidaus vartojimas, gyventojams atsiėmus įmokas iš pensijų fondų, tačiau ilguoju laikotarpiu galime turėti tokią pačią ekonominę situaciją kaip Estijoje.

Taigi kas keitėsi ir kiek tai turės įtakos Lietuvos gyventojams?

Pagal dabartinį apmokestinimo modelį, GPM progresiniais tarifais bus apmokestinamos gyventojų gautos visų rūšių pajamos, jas sumuojant. Pavyzdžiui, į bendrą GPM bazę mokesčių apskaičiavimo tikslais bus sudedamos pajamos iš darbo santykių, individualios veiklos, pajamos iš autorinių sutarčių, tantjemos ir kt. bei atsižvelgiant į pajamų dydį, apmokestinamos tokiais GPM tarifais:

20 proc. – metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (82 962 Eur per metus);

25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU (nuo 82 963 Eur iki 138 270 Eur per metus);

32 proc. – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (nuo 138 271 Eur per metus).

Pagal Finansų ministerijos prognozes, numatomas 1 mėnesinio VDU dydis 2026 metais — 2 304,5 Eur.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pajamų sumavimui numatytos išimtys. Tam tikros pajamos nepatenka į apmokestinimą progresiniais GPM tarifais ir joms taikomas sumažintas 15 proc. GPM tarifas, t.y.:

pajamoms iš paskirstytojo pelno;

iš pensijų fondo gautai pensijų išmokos daliai, lygiai sumokėtoms įmokoms;

akcijoms, kurios buvo įsigytos ne per investicinę sąskaitą ir išlaikytoms nuosavybėje 5 metus;

iš investicinės sąskaitos išsimokėtoms lėšoms, kurios viršija įneštas lėšas; ir kt.

15 proc. GPM tarifas taikomas ir pagal pasirinkimo sandorį įgytų akcijų pardavimo pajamos, jeigu akcijos parduotos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įgyti akcijas atsiradimo.

Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su sveikatos draudimo įmokų ribojimu apmokestinimo tikslais. Darbdavio darbuotojui apmokėta savarankiško sveikatos draudimo įmoka, viršijanti 350 eurų, bus laikoma darbuotojo pajamomis natūra ir būtų priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinama atitinkamai.

Dar norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis GPM įstatymo pakeitimus:

nekilnojamojo turto išlaikymo terminas, siekiant gauti neapmokestinamas pajamas, nuo 10 metų sumažintas iki 5;

pajamos, gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą, neįtraukiamos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas;

įmonių mokamos stipendijos tyrėjams būtų neapmokestinamos GPM.

Nuo 2026 m. keičiasi individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimas:

iki 20 000 Eur – taikomas 5 proc. GPM;

nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur – tarifas palaipsniui didėja nuo 5 proc. iki 20 proc. pagal kredito formulę;

virš 42 500 Eur – taikomas progresinis GPM;

iki 36 VDU – 20 proc.;

nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc.;

virš 60 VDU – 32 proc.

Šiais pakeitimais individualią veiklą vykdančių asmenų ir gaunančių pajamas, viršijančias 42 500 Eur, apmokestinimas priartėja prie darbo užmokesčio apmokestinimo.

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 Eur pajamų suma, o viršijanti apmokestinama progresiniais tarifais.

Ūkininkams taikomas atskiras apmokestinimas. Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 proc. GPM tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o šią sumą viršijanti apmokestinamųjų pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. GPM tarifą.

Nuo 2026 m. pelno mokesčio (PM) standartinis tarifas didėja nuo 16 proc. iki 17 proc. Tačiau bus taikomos papildomos lengvatos smulkiajam ir naujai įsteigtam verslui.

Įmonių pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 procentų PM tarifu, jeigu:

metinės pajamos neviršija 300 000 Eur;

visi akcininkai – fiziniai asmenys;

per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius įmonės veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir įmonės akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

7 proc. PM tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur. Darbuotojų skaičius pagal PM įstatymo pakeitimus neturi reikšmės.

PM įstatymas įveda momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (pvz., įrenginių, informacinių technologijų įrangos, transporto) nusidėvėjimą, t.y. bus galima atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.

Dar keletas reikšmingesnių PM įstatymo pakeitimo aspektų:

nuostolių atskaitymas ribojamas iki 70 proc. apmokestinamųjų pajamų;

įmonių grupės bendrovių buvimo trukmė ir apimtis vertinama laikotarpio pabaigos dieną, o mokestinių nuostolių perdavimo 2 metų laikotarpis bus siejamas su laikotarpiu, už kurį nuostoliai apskaičiuoti;

leidžiama atskaityti iki 2 500 eurų per metus išlaidas stipendijoms studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, jei yra trišalė sutartis;

leidžiama atskaityti įmonės mokamas stipendijas tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai sudaryta trišalė sutartis.

NT mokestis išskiria pagrindinį būstą ir papildomą NT.

Pagrindinis gyvenamasis būstas, t.y. gyvenamosios patalpos, kuriose NT savininkas – fizinis asmuo, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, apmokestinamos nuo:

450 000 Eur – kai savininkas vienas;

900 000 Eur – kai savininkai du (bendrasavininkai).

NT tarifus – nuo 0,1 proc. iki 1proc. – nustato savivaldybės.

Antras ir paskesnis NT apmokestinimas nuo 50 000 Eur:

0,2 proc. (50 000–200 000 Eur);

0,4  proc. (200 000–400 000 Eur);

0,6 proc. (400 000–600 000 Eur);

0,8 proc. (600 000–1 000 000 Eur);

1,0 proc. (virš 1 000 000 Eur).

Specialūs NT mokesčio tarifai, kuriuos nustato savivaldybės, taikomi:

apleistam NT: nuo 1–5 proc.;

komerciniam NT: nuo 0,5–3 proc.

PVM įstatymo pakeitimai palietė lengvatinių PVM tarifų taikymą.

Lengvatinis PVM tarifas knygoms ir leidiniams mažinamas nuo 9 proc. iki 5 proc. ir taikomas tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Tačiau šildymui, malkoms, karštam vandeniui taikomas 9 proc. PVM tarifas didės iki 21 proc.

9 proc. PVM tarifas didinamas iki 12 proc.:

turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;

keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms;

visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įvedamas akcizas saldintiems nealkoholiniams gėrimams:

saldintais gėrimais laikomi pridėtinių cukrų, kai jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g;

akcizo dydis priklauso nuo pridėtinio cukraus kiekio;

akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus mokėtojai yra registruoti mokėtojai, saldintų gėrimų importuotojai ir (arba) asmenys, verslo reikmėms Lietuvoje įsigyjantys saldintų gėrimų.