Vieniems ES pasiūlytas, beveik 2 trln. eurų siekiantis biudžetas – per didelis, kitiems – per mažas, tačiau, jau akivaizdu, kad F.Merzas teisus – derybos bus sunkios. „Žinių radijas“ paprašė EK pirminį pasiūlymą įvertinti buvusio eurokomisaro, dabar – europarlamentaro – Virginijaus Sinkevičiaus.
„Aišku, yra pompastikos tam pristatyme, tie 2 trilijonai yra gerokai pritemptas skaičius ir aš suprantu, kad norėta suapvalinti, bet, manau, kad naudingiau būti sąžiningiems prieš save, prieš visuomenę ir prieš vyriausybes, ir matyti tuos skaičius, kurie yra, ir greičiausiai bus, jeigu nepavyks kažko ambicingesnio sutarti – gali būti, kad jis bus apie 1,7–1,8 trln. eurų. Didelis skirtumas nuo dviejų trilijonų“, – pirmiausiai dėl pačios informacijos apie biudžeto dydį perteikimo pastabą pareiškė V.Sinkevičius.
Žinoma, kai kalbama apie trilijonus, numatomus septynerių metų perspektyvai, plika akimi į juos žiūrint, sunku įvertinti, kiek pasiūlyme užrpogramuojama realios ambicijos. Tačiau yra, kaip ir su kuo juos palyginti. Priekaištaujantiems, kad biudžetas siūlomas per didelis, V.Sinkevičius primena, kokio dydžio yra JAV biudžetas.
„Didžiausia to biudžeto problema yra jo dydis, nes iššūkiai, su kuriais ES nori kovoti, reikalauja didžiulių resursų. Ta lyga, kurioje ES nori stumdytis – tiek su JAV, tiek su su Kinija – yra visai kitame lygmenyje. Na, pavyzdžiui, praeitų metų JAV biudžetas buvo 6,5 trln. eurų. ES biudžetas triskart mažesnis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo V.Sinkevičius.
Europarlamentaras turi atsakymą ir reiškiantiems nusivylimą dėl numatomo gynybos finansavimo.
„Gynybos eilutė, kuri Lietuvoje buvo tokia analizuojama ir kažkas reiškė nusivylimą – man atrodo, kad irgi yra labai patraukli. Reikia suprasti, kad ES biudžetas labai griežtai reglamentuojamas – F-16 ar kažkokių gynybos sistemų pirkti iš jo negalima. Bet tai, kad gynybos pramonės skatinimui padidėjimas yra 10 kartų – tai tikrai laimėjimas, siunčiantis labai aiškų signalą rinkai, kad ES pasiryžusi investuoti į gynybos pramonę ir, aš manau, kad tai labai pozityvu“, – sakė pašnekovas.
Visgi biudžeto augimas iš niekur neatsiranda. Todėl kartu su naujos perspektyvos pasiūlymu, EK pateikė ir pasiūlymus dėl naujų nuosavų išteklių – jie apima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, nuosavus išteklius, pagrįstus nesurinktomis elektronininėmis atliekomis, tabako akcizus bei Europos korporatyvinius išteklius – pastarojo pasiūlymas sukėlė nemažai nepasitenkinimo.
Pati EK jį paaiškina taip: „Tai ES veikiančių ir parduodančių įmonių (išskyrus mažąsias ir vidutines įmones), kurių grynoji metinė apyvarta ne mažesnė kaip 100 mln. eurų, metinis vienkartinis įnašas. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 6,8 mlrd. eurų“. V.Sinkevičiaus teigimu, šie pasiūlymai ir sukels didžiausias diskusijas.
„Kur didžiausios bus diskusijos, tai, aišku, nuosavi ištekliai, vadinamieji galbūt mokesčiai, kad surinktume didesnį biudžetą. Čia pateikti penki EK siūlymai – didžiausias įplaukas į bendrą europinį biudžetą tikimasi surinkti iš tabako papildomo apmokestinimo.
Antra, elektroninių atliekų mokestis – detaliai EK neaiškino, kaip jis veiks, bet įsivaizduoju, kad tai galėtų būti kažkoks papildomas nedidelis mokestis, sakykim – euras prie jūsų perkamo naujo telefono ar planšetės, televizoriaus ar panašiai.
Tada didžiųjų įmonių apmokestinimas, kuris jau sukėlė dideles diskusijas. Tai – labai panašus kelias, kuriuo ėjo ir mūsų Vyriausybė: įmonės apmokestinamos skirtingu tarifu, bet tai būtų vienkartinė didžiųjų įmonių metinė įmoka nuo 100 mln. eurų apyvartos (...).
Tada yra anglies dvideginio mokestis. Manau, čia bus palaikymas bent jau didžiųjų industrijų, tai tikrai, nes dabar akivaizdu, kad, pavyzdžiui, ta pati plieno pramonė Europoje sparčiai traukiasi – labiausiai dėl to, kad vienas iš dalykų yra anglies dvideginio dedamoji, kurios nėra nei Kinijoje, nei Indijoje. Ir, aišku, į Europą važiuoja pigesnis plienas ir taip naikina mūsų gamintojus“, – ko iš EK pasiūlymų nuosaviems ištekliams tikėtis aiškino politikas.
„Paskutinis – ATL (aplinkos taršos leidimų) sistema, kur EK vėl bando iš naujo eiti tą kelią, kad aplinkos taršos leidimų gaunamos lėšos patektų į ES biudžetą. Bet tuo keliu jau buvo eita. Valstybės biudžetuojasi tas lėšas ir dažniausiai yra susiprojektavusios įplaukas į biudžetą ne vieneriem metam, bet porai metų į priekį. Atsakymas Komisijai visada vienodas: šitie pinigai jau išleisti.
EK, aišku, žiūri į ATL2, kur iš esmės išplečiama aplinkos taršos leidimų sistema, bet ten labai daug skausmingų sektorių, kurie liestų labai daug gyventojų, ir aš dar nesu toks 100 proc. tikras, kad iš tiesų ta sistema bus bus įgyvendinta“, – „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras V.Sinkevičius.