Skelbiama, kad liepos 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 7 proc. Tuo metu elektros suvartojimas šalyje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. nuo 211 GWh iki 205 GWh.
Bendrovės duomenimis, vietos elektrinės šalyje užtikrino 47 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 97 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 118 GWh.
„Liepos viduryje fiksuota 21 GWh vėjo jėgainių generacija tuomet buvo mažiausia šiais metais, tačiau praėjusią savaitę vėjo generacija krito iki 13,5 GWh. Taip pat mažėjo ir kitų rūšių pajėgumų generacija, dėl to Lietuvoje pirmą kartą šiemet didžiąją dalį suvartojimo padengė nebe vietos elektrinės, o importuota elektros energija“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 2 proc. – nuo 58 GWh iki 57 GWh. Tuo metu vėjo jėgainių generacija mažėjo 37 proc. – nuo 21 GWh iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 50 proc. – nuo 21 GWh iki 11 GWh. Hidroelektrinės pagamino 9 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh.
Pranešama, kad praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
„Įprasta, kad mūsų regione vėjo elektrinės vasaromis gamina mažiausiai elektros dėl pastovesnių ir mažiau vėjuotų orų. Tačiau šiltuoju metu reikšmingai išauga saulės elektrinių generacija, pavyzdžiui, praėjusią savaitę saulės jėgainės Lietuvoje pagamino daugiau, nei visų kitų rūšių jėgainės kartu sudėjus“, – nurodo P. Kozlovas.
Jis taip pat priduria, kad elektros kainos praėjusią savaitę išliko stabilios, o tai daugiausia lėmė išaugę importo srautai į Baltijos šalis iš Suomijos ir Švedijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 55 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 10 proc. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 47 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 0,3 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitė augo 2 proc. – nuo 34 GWh iki 35 GWh. 81 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 13 proc. – į Skandinaviją, o likę 6 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 94 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi.