„Darbai iškasose pasižymi itin dideliu profesinės rizikos lygiu – traumos ar darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė čia yra daug didesnė nei atliekant kitus darbus. Todėl itin svarbu tinkamai įvertinti iškasos gylį, atliekamų darbų pobūdį, turimus duomenis apie grunto rūšį, gruntinio vandens lygį, požeminių komunikacijų išdėstymą, sklypo reljefą ir esamą užstatymą – visa tai leidžia tinkamai parinkti iškasų sienelių tvirtinimo būdus“, – sako Ramūnas Rakauskas, Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius.
Nors teisės aktuose aiškiai nurodyta, kokio gylio iškasose leidžiama dirbti be sienelių tvirtinimo – pavyzdžiui, piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose leidžiama iki 1,0 metro gylio, priesmėlio gruntuose – iki 1,25 metro, o priemolio ar molio gruntuose – iki 1,5 metro – patikrinimų metu ne kartą užfiksuota, kad šių reikalavimų nesilaikoma.
Patikrinimų metu surašyta 15 reikalavimų pašalinti pažeidimus, 10 atvejų pradėtos administracinės teisenos atsakingiems asmenims. Tokie rezultatai rodo, kad statybos dalyviai vis dar nepakankamai atsakingai žiūri į darbų organizavimą iškasose, o kai kurie – apskritai ignoruoja esminius saugos principus.
Susiję straipsniai
Darbo inspektoriai taip pat fiksavo ir kitus pavojingus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus: pavojingų zonų neatitvėrimą, netinkamai įrengtas buitines patalpas, nesaugius praėjimus, nestabilius lieptelius ar pavojingą judėjimą šachtų, kranų ir kitų rizikingų zonų teritorijoje.
„Statybvietėse vis dar pasigendame realaus atsakomybės jausmo – užtenka vieno neįtvirtinto šlaito ar palikto atviro praėjimo, kad įvyktų nelaimė“, – pabrėžia R.Rakauskas.