„Veolios“ byla dar neužverta: STT akiratyje – šokiruojanti informacija

Nors įtarimus ir su jais susijusius dokumentus politikams pateikęs asmuo panorėjo likti neįvardytas, jo pateikta informacija sudomino Seimo narius.

Portalui Alfa.lt jie teigė, kad mestus įtarimus Energetikos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei bei jos šilumos energijos įmonei apie galimai vykdytus dubliuotus mokėjimus už tas pačias paslaugas advokatams – kontorai „TGS Baltic“ (dabar „Tegos“) ir „Shearman & Sterling“ – tarptautiniuose teismuose prieš Prancūzijos bendrovę „Veolia“ būtina ištirti, kad ateityje „spintoje neliktų kaulų“.

Pasak Seimo narių, toks tyrimas būtinas vien dėl teisininkams išmokėtos pinigų sumos, kuri vertinama kaip didžiausia šalies istorijoje, – nurodoma 30 mln. eurų.

STT šiuo metu vertina Seimo Antikorupcijos pranešime pateiktą informaciją ir institucijų atsakymus, tačiau sprendimo dar nepriėmė. Jei surinkus papildomą informaciją ir patikslinus aplinkybes bus nustatyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai, STT teigė priimsianti sprendimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Liepos 30 d. vykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos neeiliniame posėdyje svarstytas šios komisijos narės Romos Janušonienės prašymas dėl galimai neskaidraus dubliuoto teisinio atstovavimo ir netinkamo viešųjų lėšų panaudojimo arbitražo bylose su Prancūzijos energetikos kompanija „Veolia“.

Tą patį skundą su priedais yra gavęs ir Seimo Antikorupcijos komisijos biuras, todėl jo pagrindu gauta informacija, kaip posėdyje teigė komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas, du kartus – birželio ir liepos mėnesiais – perduota STT, tačiau atsakymų iš STT komisija iki šiol dar negavo.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Artūras Zuokas posėdyje teigė, kad minimame anoniminiame skunde pateikti „gana įdomūs dokumentai“. „Šiuo atveju yra galimas dubliavimas sąskaitų išrašymo viešiesiems subjektams – Vilniaus miesto savivaldybei ir Energetikos ministerijai – už realiai tuos pačius teisinius darbus“, – sakė A.Zuokas.

Seimo nario teigimu, Antikorupcijos komisija šią papildomą informaciją turėtų perduoti STT, kad ji patikrintų duomenų teisingumą bei nustatytų, ar tikrai yra padaryta galimai didelė žala valstybei už dvigubų sąskaitų išrašymą.

„Kalbame apie 30 mln. eurų sumą – tokią už teisines paslaugas sumokėjo „šermanams“ (JAV advokatų kontora „Shearman & Sterling LPP“ – red.) ir „TGS Baltic“ Energetikos ministerija, savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai. Tai rekordinio dydžio išlaidos ir jų dubliavimas arbitražuose, nes tai iš esmės ta pati byla, reikėtų patikrinti“, – sakė Seimo narys.

Nuotoliniu būdu komisijos posėdyje dalyvavusi STT Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė patvirtino, kad komisijos pirmasis raštas ir vėliau papildoma medžiaga iš prokuratūros yra perduota STT.

„Pirmasis raštas nagrinėjamas ne proceso tvarka, todėl terminai šiek tiek ilgesni. Tačiau gavę šią informaciją mes nedelsdami kreipėmės į Energetikos ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę, paprašėme papildomų dokumentų, nes vien iš pateikto anoniminio skundo daryti pagrįstas išvadas yra tikrai sudėtinga.

Prašėme minėtų institucijų mums reikiamus dokumentus pateikti per keletą darbo dienų, tačiau tiek viena, tiek kita atsisakė reaguoti mūsų nurodytais terminais. Neva dėl didelės dokumentų apimties. Ir žadėjo pateikti informaciją iki šio mėnesio (liepos – red.) galo. Labai tikimės, kad taip ir įvyks“, – teigė STT atstovė.

Pasak R. Kaziliūnaitės, dėl institucijų sprendimo nepateikti informacijos per nurodytą laiką STT klausimo išsamiai dar neišnagrinėjo. Bet gavusi informaciją STT pradės vertinimą, kuris esą turėtų būti nemažos apimties vien dėl dokumentų kiekio. „Darysime, ką galime“, – tikino STT atstovė.

Seimo Antikorupcijos komisijai pateiktame skunde „Dėl galimai neskaidrių ir neproporcingų Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų Vilniaus m. savivaldybės, VŠT ir arbitražuose su „Veolia“ teigiama, kad Vyriausybei 2025 m. pasirašius taikos susitarimą su „Veolia“ baigėsi vienas ilgiausių ir brangiausių arbitražo procesų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Šis momentas – tinkama proga įvertinti, kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams iš tiesų kainavo ši byla, kuri gali būti pavyzdžiu, kaip politikai kartu su teisininkais sukuria pagrindą dirbtiniam bylinėjimuisi ir iš esmės veikia kaip sisteminės korupcijos pavyzdys“, – rašoma skunde, kurio kopiją turi portalas Alfa.lt.

Skundo autorius teigia, kad nuo 2017 m. valstybės institucijos – Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) – buvo įtrauktos į tarptautinius arbitražus su „Veolia“.

Pasak pranešėjo, formaliai pagrindiniu teisiniu partneriu visuose procesuose įvardyta tarptautinė kontora „Shearman & Sterling LLP“, tačiau realų darbą atliko lietuviška advokatų kontora „TGS Baltic“, kuri „rengė dokumentus, organizavo ekspertus, ruošė parodymus ir atstovavo žodiniuose posėdžiuose“, o „Shearman & Sterling“ esą veikė tik kaip partneris, peržiūrintis ir komentuojantis „TGS Baltic“ rengiamą turinį“.

Pareiškimo autorius tvirtina, kad „Shearman & Sterling“ įkainiai siekė nuo 350 eurų iki 1155 eurų už valandą, ir ragina patikrinti, ar „TGS Baltic“ negaudavo mokėjimų ne tik iš Energetikos ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir VŠT, bet ir iš „Shearman & Sterling“, nes esą būtent Lietuvos advokatų kontora „darė realiai visą pagrindinį darbą, tik niekas Lietuvos advokatų kontorai nemokėtų tokių pinigų už valandą kaip „Shearman & Sterling“.

„TGS Baltic“ veikė kaip faktinis pagrindinis vykdytojas, mačiau, kad sąskaitas atskirai išrašinėjo ir „Shearman & Sterling“, ir „TGS Baltic“ – tuo pačiu laikotarpiu, dažnai už tą patį darbą“, – teigia skundo autorius.

Pasak jo, detalesnė „TGS Baltic“ sąskaitų analizė rodo rimtas abejones dėl darbo skaidrumo ir pagrįstumo. Skundo autorius tvirtina, kad Lietuvos valstybei ir mokesčių mokėtojams ši byla kainavo ne mažiau kaip 60 mln. eurų, ir primena, kad Energetikos ministerija „Veolios“ byloje sumokėjo apie 16 mln. eurų (advokatų ir ekspertų paslaugos) ir 1,6 mln. JAV dolerių – tarptautinio arbitražo procedūrinės išlaidos.

Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT patyrė apie 45 mln. eurų kaštų (vertinant viešai prieinamą arbitražo sprendimą), iš jų apie 15 mln. eurų – tiesioginiai bylinėjimosi kaštai (advokatai, ekspertai, techninė medžiaga); iki 15 mln. eurų išmokėta TPF fondui kaip „sėkmės mokestis“; apie 15 mln. eurų – padengtos „Veolios“ bylinėjimosi išlaidos po sprendimo.

„Faktinis Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT laimėjimo balansas Stokholmo arbitraže, reikalaujant 540 mln. eurų, atlikus užskaitas ir atėmus visus teisinius kaštus, buvo apie 11 mln. eurų, t. y. vos 4,8 proc. ieškinio sumos. Energetikos ministerija atskirai dar reikalavo 240 mln. eurų.

Taigi – mokesčių mokėtojams ši byla kainavo daugiau nei 60 mln. eurų, o reali finansinė nauda buvo tik simbolinė: Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT liko su 11 mln. eurų teigiamu balansu po visų išskaitymų ir išlaidų, o Vyriausybė, išleidusi 16 mln. eurų, atgavo 35 mln. eurų.

Bendras mokesčių mokėtojų rezultatas – 14 mln. eurų nuostolis. O kur dar neįskaičiuotos palūkanos už skolintas lėšas bylinėjimuisi, viešojo sektoriaus kaštai, personalo darbo laikas ir t. t. Nekalbu apie reputacinę žalą valstybei ir ypač blogą signalą užsienio investuotojams.

Pralaimėtojai – kaip visada mokesčių mokėtojai, o laimėtojai – teisinės kontoros, finansavimo fondas ir politikai, skambių antraščių apie ginamą viešąjį interesą autoriai“, – rašoma skunde.

Seimo Antikorupcijos komisijai skundo autorius paaiškino, kad jam nebuvo prieinama visa informacija, todėl jis prašo patikrinti kylančius įtarimus ir ištirti, ar „TGS Baltic“ advokatų kontora tuose pačiuose bylos etapuose pateikinėjo sąskaitas ir Vilniaus miesto savivaldybei kartu su VŠT, ir Vyriausybei, iš esmės apmokestindama tą patį darbą du kartus.

„Priminsiu, kas man gerai žinoma, – naują finansavimo modelį, kurį prastūmė per savo pažįstamus politikus (merus Remigijų Šimašių ir Valdą Benkunską), pritraukė pirmą kartą Lietuvoje fondo finansavimą, t. y. TPF (angl. Third Party Funding) modelį, pagal kurį fondas gavo iki 15 mln. eurų pelno, – pasiūlė ir koordinavo „TGS Baltic“ formalus vadovas Vilius Bernatonis. Ypač garsėjantis ryšiais su konservatoriais“, – teigiama skunde.

Anoniminis pranešėjas prašo ištirti, ar „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling“ sistemingai dubliavo sąskaitas skirtingiems užsakovams (Vilniaus miesto savivaldybei / VTŠ ir Vyriausybei), išsiaiškinti, ar „TGS Baltic“ gavo atlygį už tuos pačius darbus iš dviejų šaltinių.

Kartu skundo autorius prašo įvertinti, ar TPF fondo įtraukimas atitiko skaidrumo, viešojo intereso ir konkurencijos principus, bei įvertinti visų sutarčių ir sąskaitų atitiktį viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir viešųjų finansų teisės principams.

„TGS Baltic“ pelnymosi schema iš „Snoro“ banko bankroto procedūrų yra verta atskiro išnagrinėjimo. Šios kontoros gebėjimas pelnytis ten, kur tik dalyvauja viešojo sektoriaus ir biudžeto pinigai, yra įspūdingas ir sisteminis“, – tikina skundo autorius ir siūlo „prie progos“ pasidomėti „TGS Baltic“ vaidmeniu „Snoro“ bankroto istorijoje.

Skundo autorius paaiškina, kad norėtų likti neįvardytas „dėl suprantamų motyvų ir profesinių priežasčių“.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė R.Janušonienė portalui teigė, kad tą patį skundą yra gavęs ir Seimo Audito komitetas, šiuo metu svarstantis klausimus dėl valstybės leidžiamų lėšų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teismuose. Todėl, pasak jos, „kažkuriuo kampu“ šiame komitete rudenį taip pat gali būti prieita prie viešųjų lėšų mokėjimų advokatams „Veolios“ bylose parlamentinės kontrolės.

„Teisminiai procesai su „Veolia“ pasibaigė, bet norėtųsi sužinoti, ar tikrai Energetikos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės mokėjimai advokatams nesidubliavo. Labai ilgos tos diskusijos, ir tų raštų gautas ne vienas, komisijos pirmininkas juos perdavė STT“, – Alfa.lt aiškino Seimo narė.

Į klausimą, ar skunde pateikiama informacija jai pasirodė patikima ir verta dėmesio, R. Janušonienė atsakė, kad skunde minimi „keli keisti sutapimai“ jai sukėlė įtarimų ir juos verta patikrinti.

„Tai ne tūkstančio eurų išlaidos, o labai didelės pinigų sumos. Tai gal geriau tas abejones išsklaidyti. Milijonai išlaidų, tai norisi pasižiūrėti, ar mesti įtarimai pagrįsti. Juos ištirs institucijos. Kad po dešimties metų vėl nekiltų kam nors įtarimų ir vėl nekiltų skandalų.

Reikia tirti, kol karšta, kad kitos kadencijos Seimai galėtų pagrįstai teigti, kad buvo gauti pranešimai, jie išnagrinėti. Jeigu nieko nėra, baikime šią istoriją. Reikia tirti ant karštųjų priėmus teisinius sprendimus, kol viskas dar nepasimiršo, nepadėta į archyvą“, – teigė R.Janušonienė.

Seimo narys A.Zuokas Seimo minėtame Antikorupcijos komisijos posėdyje stebėjosi, kad advokatams „Veolios“ bylose sumokėta bene didžiausia suma valstybės bylinėjimosi su verslu istorijoje ir kad niekaip negalima pateisinti viešųjų pinigų švaistymo.

„Trisdešimt milijonų sumokėta už tą pačią bylą praktiškai dviejuose arbitražuose. Natūralu, kad tai yra didžiausia ir brangiausia byla“, – teigė A.Zuokas.

Seimo narys pabrėžė, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigus turi leisti racionaliai ir atsakingai. „O patikrinti, ar sąskaitos nebuvo apmokamos du kartus iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Energetikos ministerijos, yra kiekvieno iš mūsų, bet pirmiausia energetikos ministro, Vilniaus savivaldybės mero pareiga“, – pabrėžė politikas.

Advokatų kontora „TGS Baltic“ šių metų birželį pakeitė pavadinimą į „Tegos“. Pasak kontoros, pavadinimas pradeda naują veiklos etapą, plėtrą Baltijos šalyse ir rodo stiprėjančią tarptautinę poziciją.

Pasak advokatų kontoros, pokyčius lemia tai, kad per daugiau nei tris dešimtmečius jie išaugo iš nacionalinių žaidėjų į vieningą teisininkų komandą, veikiančią visose Baltijos šalyse ir vis dažniau už jos ribų.

„Subrendo struktūra, mąstysena ir ambicijos, kurias ir įprasmina naujas pavadinimas Tai ne tik vardo pakeitimas – tai žingsnis, kuris atspindi, kas esame šiandien ir kaip mus mato klientai“, – teigė „Tegos Lietuva“ vadovaujantis partneris ir Baltijos valstybių valdybos pirmininkas V.Bernatonis.

Pasak jo, šis pokytis rodo ir kontoros augimą: glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, platesnį paslaugų spektrą, aktyvesnę tarptautinę veiklą ir gebėjimą atliepti vis sudėtingesnius klientų poreikius.

„Rinka pasikeitė – ji tapo globalesnė, intensyviau sąveikaujanti ir kartu reiklesnė. Keičiamės kartu su ja“, – pranešime cituotas „Tegos Latvija“ vadovaujantysis partneris Ivaras Grunte.

Kontora paaiškino, kad „Tegos“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „tegos“, reiškiančio „apsaugą“.

„Naujasis pavadinimas atspindi tai, ką kontora stengiasi užtikrinti kasdien: aiškumą, struktūrą ir pasitikėjimą“, – sakė V.Bernatonis.

Pavadinimą pakeitusi „Tegos“ Lietuvos advokatų kontorų reitinge užima penktą vietą po „Sorainen“, „Ellex Valiūnas“, „Cobalt“ ir „Walless“. Tokia eilės tvarka kontoros išsidėstė susumavus didžiausių teisės žinynų „The Legal 500“ „Chambers Europe“‘ ir „Chambers Global“ skelbiamus reitingus.

Didieji teisės žinynai 22 kategorijose reitingavo 354 Lietuvos advokatų kontoras. Lietuviškas reitingų penketukas nesikeitė antrus metus iš eilės.

Portalui Alfa.lt atsiųstame komentare „Tegos“ teigė, kad anoniminiame skunde nurodomi teiginiai yra nepagrįsti, o Seimo nario A.Zuoko keliami įtarimai tėra bandymas išvengti atsakomybės.

Advokatų kontoros pageidavimu skelbiame atsakymą nieko nekeisdami.

„A.Zuoko keliami įtarimai dėl bylų finansavimo yra ne kas kita kaip bandymas išvengti atsakomybės. A.Zuokas yra vienas iš atsakovų Lietuvos Respublikos inicijuotoje byloje, kurioje valstybė reikalauja žalos atlyginimo už abonentines schemas su Rubicon (dabar ICOR) grupe atiduodant ir vėliau vartotojams nenaudingai valdant Vilniaus šilumos ūkį.

Nurodomi teiginiai dėl bylų tapatumo yra nepagrįsti. Abejose bylose buvo suteiktos savarankiškos teisinės paslaugos, kurios nebuvo dubliuojamos. Lietuvos Respublika bei Vilniaus miesto savivaldybė su Vilniaus šilumos tinklais vedė atskirus ginčus, kurių faktinis pagrindas didele dalimi, o teisinis pagrindas buvo visiškai skirtingi, šalys reiškė savarankiškus reikalavimus bei gynėsi nuo skirtingų Veolios reikalavimų. Ginčai buvo sprendžiami skirtingose ginčų sprendimo institucijose, pagal skirtingas procedūrines taisykles.

Atsakymus prašome cituoti tiksliai, nieko nekeičiant“, – teigiame „Tegos“ atsiųstame komentare.

Alfa.lt primena, kad minėtame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje Seimo narys A.Zuokas aiškino, kad jokio interesų konflikto, kai kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigų taupymą, racionalų lėšų panaudojimą, būti negali, o viešųjų pinigų švaistymo pateisinti niekaip neišeina.

Seimo narys kolegoms priminė, kad jis dar nuo 2018 m., kai buvo Vilniaus miesto tarybos narys, kėlė klausimus dėl mokamų didžiulių sumų advokatams valstybės ir savivaldybės teisiniuose ginčuose su verslu. „Po to man „TGS Baltic“ vadovas V.Bernatonis pagrasino teisine byla. Tačiau į teismą tiesiogiai nepadavė, o suorganizavo teisinį procesą per politinius ryšius Energetikos ministerijoje.

Čia jums pavyzdys, kaip norint savivaldybės tarybos narį ar Seimo narį pašalinti iš galimybės siekti efektyvesnio lėšų panaudojimo užtenka parašyti skundą Etikos komisijai ar sukurti tam tikrą teisinį procesą ir taip toliau.

Taip greitai Seime neliks nė vieno, kuris galės kažkokiu klausimu pasisakinėti, nes visi bus padėti į tokią alia teisinę situaciją apie tariamą interesų konfliktą. Mano interesas vienintelis: valstybė mokesčių mokėtojų pinigus turi leisti racionaliai ir atsakingai“, – tikino A.Zuokas.

STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė portalą informavo, kad STT nagrinėja gautą Seimo Antikorupcijos komisijos pateiktą pranešimą. „Šiuo metu atliekama aplinkybių patikslinimo procedūra STT direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka“, – Alfa.lt teigė R.Keblienė.

STT atstovė paaiškino, kad tokiais atvejais pranešimų nagrinėjimo terminas – 20 darbo dienų, tačiau jis pagal poreikį ir priklausomai nuo informacijos gavimo iš kitų institucijų greičio bei šios informacijos apimties gali būti pratęstas.

„Nagrinėdama šį pranešimą STT kreipėsi į Energetikos ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomos informacijos pateikimo, atsakymai gauti, papildoma informacija yra vertinama. Šiuo metu jokie sprendimai dar nėra priimti.

Jei surinkus papildomą informaciją ir patikslinus aplinkybes bus nustatyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai, bus priimtas sprendimas BPK (Baudžiamojo proceso kodekso – red.) nustatyta tvarka“, – teigė STT specialioji agentė R.Keblienė.

Alfa.lt primena, kad Lietuva ir Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ sudarė taikos sutartį, užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolios“ įmonėmis Lietuvoje. Apie tai pranešime pranešė Energetikos ministerija.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolią“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

ICSID arbitražas nagrinėjo „Veolios“ 2016 m. inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalavo 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta šią vasarą.

„Šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu. Tai – pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų, kuriuo užbaigiami dešimtmetį trukę ginčai tarp Lietuvos ir įmonės „Veolia“, – komentavo ministerija.

Po to Vilniaus apygardos teismas priėmė bendrą Lietuvos Respublikos ir „Veolios“ prašymą dėl ieškinio prieš „Veolios“ grupės įmones atsisakymo ir nutraukė civilinę bylą šioje dalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertino taikos sutartį, pagal kurią „Veolia“ Lietuvai sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą. Pasak valstybės vadovo, tokie ginčai blogina šalies investicinį įvaizdį.

„Bet kokie tokie teisiniai ginčai blogina Lietuvos investicinį įvaizdį, ir man teko iš pačių aukščiausių Prancūzijos politikų sulaukti paklausimų dėl „Veolios“ istorijos ir jos galimo išrišimo. Šiandien tą išrišimą turime ir atsižvelkime dar ir į tai, kad bet koks tolesnis procesas ir su juo susijusios išlaidos padarytų visą reikalą dar brangesnį“, – sakė G.Nausėda.