Tokių pavyzdžių Lietuvoje turime jau ne vieną.
Asociacijos „Fintech Hub LT“ direktorė Greta Ranonytė pastebi, kad investuotojai vis labiau ieško verslų, kurių modeliai yra atsparūs ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl ESG – aplinkosaugos, socialinė ir valdymo – politika šiomis dienomis užima itin svarbų vaidmenį.
„Tvarumas vis dažniau matomas ne tik kaip vertybė, bet ir kaip strateginis pranašumas. Iš „gerai turėti“ tai tampa tarsi „privaloma sąlyga“ verslo augimui ir reputacijai.
O ypač startuoliams, kuriems kiekviena investicija yra be galo vertinga“, – teigia G.Ranonytė.
Pastarajai minčiai antrina ir Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas Audrius Šilgalis.
„Viskas prasidėjo nuo mados – kiekviena įmonė norėjo parodyti, kad jos produktas yra kažkuo geresnis, žalesnis. Tai labiau buvo pardavimų triukas. Galiausiai daugelis pastebėjo, kad tvarumas vis tik gali būti ir pelningas. Tai yra niša, kurioje galima kurti naujus verslus arba pertvarkyti jau egzistuojantį verslą.
Geras pavyzdys – atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų įdiegimas. Visai neseniai turėjome situaciją, kai elektros kaina smarkiai šoktelėjo į viršų, dėl to kai kurios įmonės vidury dienos turėjo stabdyti veiklą. Tie, kas jau buvo įsidiegę saulės elektrines ar vėjo jėgaines, galėjo suvaldyti kainas ir rizikas“, – praktinį pavyzdį pateikė A.Šilgalis.
Todėl besisteigiantiems startuoliams pašnekovas apie tvarumą pataria galvoti jau kaip apie veiklos dalį. Kaip padaryti mažesnį poveikį aplinkai? Kaip kuriant paslaugą ar produktą sugeneruoti mažiau CO2? Tai yra klausimai, kuriuos, anot A.Šilgalio, vertėtų išsikelti.
Tuo metu G.Ranonytė pataria į verslo modelį tvarumą integruoti nuo pat pradžių.
„Kuo anksčiau tvarumas integruojamas, tuo mažesnė rizika, kad tvarumo siekiai liks vien rinkodaros deklaracijomis“, – pridūrė „Fintech Hub LT“ direktorė.
Tiesa, ne visiems sektoriams tvarumas reiškia vieną ir tą patį. Vienam, kaip pastebi pašnekovė, tai gali būti CO2 mažinimas, kitam – duomenų skaidrumas, trečiam – socialinis poveikis. Todėl pirmiausia reikėtų apsibrėžti kryptį, o tuomet galima išsikelti konkrečius, pamatuojamus tikslus.
Geriau suteikti antrą šansą, o ne išmesti
Vienas iš tvarumo srityje veikiančių lietuviškų startuolių pavyzdžių – drabužių, batų ir aksesuarų atnaujinimo paslaugas teikianti platforma „Tingit“. Platformos įkūrėja Indrė Viltrakytė pasakoja, kad tvarumas startuoliui – ne gražus priedas, o esminis verslo pamatas.
„Tai platforma, skirta padaryti daiktų taisymą kuo paprastesnį ir prieinamesnį kiekvienam. Vartotojui tereikia įkelti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą, o visą likusį darbą perima mūsų sistema – meistrai pateikia paslaugų ir kainų pasiūlymus, klientas išsirenka jam tinkamiausią variantą, o siuntimo ir apmokėjimo procesas taip pat patogiai įvyksta pačioje platformoje.
Mūsų vizija – pakeisti tai, kaip visuomenė žiūri į taisymą: ne kaip į sudėtingą, brangų ir laiko reikalaujantį procesą, o kaip į patogią ir prasmingą alternatyvą išmetimui. Mes tikime, kad daiktai nusipelno antro šanso“, – pridūrė I.Viltrakytė.
Skaičiuojama, kad startuolis jau yra sulaukęs virš 12 tūkst. taisymo ir daiktų atnaujinimų užklausų ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. Tačiau skaičiai, anot pašnekovės, tėra tik viena medalio pusė.
„Svarbiausia, kad žmonės renkasi taisyti ne tik brangius daiktus, bet ir tuos, kurie turi emocinę vertę. Pavyzdžiui, viena iš pirmųjų užklausų buvo dėl „Ferragamo“ piniginės, kuri priklausė klientės mamai – jai šis nedidelis daiktas turėjo neįkainojamą emocinę vertę.
Kita klientė iš pirmojo „rimto“ atlyginimo nusipirko savo pirmą „Chanel“ rankinę, ji buvo iš antrų rankų ir moteris nusprendė ją restauruoti, nes labai norėjo šio ypatingo prabangos simbolio“, – pasakojo „Tingit“ įkūrėja.
Jos manymu, Lietuvoje tvarumo tema tampa vis aktyvesnė. O ypač – tarp jaunų žmonių ir startuolių.
„Mus, kaip startuolį, Lietuvos dydis privertė veikti greičiau – čia rinka maža, todėl inovacijos tampa būtinybe. Tai padėjo mums greitai augti ir išeiti į Prancūzijos rinką. Tačiau Lietuva visada bus „Tingit“ pradžia ir čia intensyviai skatiname esmines tvarumo iniciatyvas bei daug dėmesio skiriame klientų edukacijai“, – pridūrė pašnekovė.
Kaip atrodo „fintech“ sektorius?
Tvarumas populiarėja ir tarp Lietuvos finansų sektoriaus įmonių. ŽFI vadovas A.Šilgalis sako, kad tam įtakos turėjo ir griežti Europos Sąjungos (ES) reikalavimai, įvesti šiam sektoriui.
„Finansų sektorius į tvarumą pradėjo žiūrėti per reguliacinę prizmę. Atsirado reguliavimas, kuris apima didžiąsias įmones, jos turi rengti tvarumo ataskaitas.
Bet kuri įmonė, norinti gauti finansavimą iš banko ar kitos institucijos, turi atitikti tam tikrus tvarumo reikalavimus ir pateikti duomenis apie save. Tam, kad jos tai padarytų, tenka prašyti duomenų iš tiekėjų arba klientų – netiesiogiai tas reguliavimas jau liečia visus“, – paaiškino A.Šilgalis.
O „Fintech Hub LT“ direktorė G.Ranonytė atkreipė dėmesį, kad tvarumas ypač aktualu dirbant su užsienio partneriais ar investuotojais, mat jiems ESG tampa norminiu reikalavimu.
Ji sako, kad viena iš tvarumo tematikoje pavyzdį rodanti šio sektoriaus sričių yra žaliasis finansavimas ir paskolų platformos. Pavyzdžiu šiame sektoriuje, anot G.Ranonytės, galima laikyti į tvarių žemės ūkio sektoriaus sprendimų finansavimą orientuotą alternatyvaus finansavimo platformą „InSoil“.
Dar vienas pavyzdys, su kuriuo, tikėtina, dažnam yra tekę bent sykį susidurti –·dokumentų elektroninio pasirašymo įmonė „Dokobit“. G.Ranonytė sako, kad pastaroji įmonė mažina popieriaus vartojimą ir logistikos poreikį, todėl galima teigti, jog taip pat prisideda prie tvarumo.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dėl technologinių kompetencijų Lietuva yra palanki terpė kurti į ESG orientuotus „fintech“ sprendimus.
Anot jos, turime nemažai specialistų galinčių dirbti informacinių technologijų, finansų, rizikos valdymo srityse. O didesnis skaičius ekspertų, išmanančių tiek finansų, tiek tvarumo specifiką, padeda startuoliams kurti ne tik idėjas, bet ir pagrįstus, poveikį darančius produktus.
Ko trūksta?
ŽFI vadovas A.Šilgalis pastebi, kad tvarumo srityje itin svarbią vietą užima duomenys. Būtent tai yra sritis, kuriai Lietuvoje galėtų būti skiriama daugiau dėmesio,mat Lietuvoje jaučiamas duomenų bazių, patogių programų trūkumas.
O startuoliai, „fintech“ sektoriaus dalyviai, kaip pastebi A.Šilgalis, šioje srityje galėtų atlikti nemažą darbą. Kyla klausimas – kas trukdo tai padaryti?
„Kai kalbi su startuolių ekosistemos dalyviais, žmonėmis, kurie kuria, jie sako, kad trūksta finansavimo. Kai kalbi su fnansų sektoriaus dalyviais, jie sako, kad trūksta gerų idėjų, į kurias būtų galima investuoti.
Aš sakyčiau, kad čia trūksta bendravimo. Kad kūrėjai, galbūt universitetai, sprendimų priėmėjai ir finansuotojai galėtų diskutuoti, rasti sprendimus ir sukurti aplinką, kurioje tokio tipo startuoliai galėtų augti“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
O šiam tikslui ir buvo įkurtas ŽFI.
„Prie mūsų įsteigto tvariųjų finansųforumo jau yra prisijungę 170 asmenų iš beveik 100 skirtingų institucijų – įmonių, valstybinio sektoriaus ar investuotojų. Jau randame problemų, kurias galime išspręsti. Labai džiugu, kad verslo kūrėjai atranda investuotojus, situaciją girdi ir reguliavimą pakeisti galintys ministerijų atstovai“, – rezultatais džiaugiasi A.Šilgalis.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad startuolių kūrėjai neretai neturi galimybių pasinaudoti teisininkų paslaugomis, kurios padėtų suprasti Europos ar nacionaliniu mastu taikomą reguliavimą. Todėl ŽFI tampa vieta, kurioje verslininkai gali gauti tokios informacijos.
Taip pat čia padedama tinkamai pasiruošti finansavimo gavimui.
„Tikrai turime įmonių, kurios po mūsų konsultacijos pradėjo veiklą tvarių finansų srityje“, – džiaugėsi A.Šilgalis.