„Prašome rinkos priežiūros ir kitų valstybės institucijų operatyvaus įsitraukimo siekiant išsiaiškinti realią situaciją. Iki šios naujienos, apie kurią sužinojome iš viešosios erdvės, jokių užuominų, jokių perspėjimų ar signalų iš Kinijos oficialių ar neoficialių institucijų ar kitų šaltinių nebuvome gavę", – pranešime cituojamas „Urbo“ banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.
Įstaigos teigimu, didžioji jo verslo bei privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai, o sąsajų su Kinija – nėra.
Susiję straipsniai
„Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis. Kadangi neturime jokių verslo partnerysčių su Kinijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos „Urbo“ banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – sako M.Arlauskas.
Kaip rašo bankas, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, besinaudojančių „Urbo“ paslaugomis, pavedimų kiekis į Kinijos finansinių įstaigų klientų sąskaitas sudaro nereikšmingą dalį nuo bendro banko atliekamų pavedimų skaičiaus.
Pasak M.Arlausko, „Urbo“ bankas nėra sulaukęs klientų nusiskundimų dėl galimų sutrikimų vykdant finansines operacijas su Kinijos rezidentais.
Kaip trečiadienį pranešė ELTA, remdamasi „Bloomberg“, Kinijos prekybos ministerija, reaguodama į jos bankų įtraukimą į Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, paskelbė neatidėliotinas atsakomąsias priemones ne tik „Mano Bankui“ nuo šiol draudžiama vykdyti sandorius su Kinijos subjektais.
Atskirame pareiškime ministerija pareiškė, kad tikisi, jog ES brangins santykius su Kinija, ištaisys savo klaidas ir nustos kenkti kinų tautos interesams.
Praėjusį mėnesį ES įvedė sankcijas dviem Kinijos bankams ir penkioms Azijos šalyje įsikūrusioms bendrovėms, priimdama pastarąjį sankcijų prieš Maskvą paketą. ES pareiškė, kad bankai į sąrašą buvo įtraukti už kriptovaliutų paslaugų teikimą, o šios esą trukdo užtikrinti sankcijų laikymąsi.
Nesutarimų tarp Kinijos ir Lietuvos būta ir anksčiau. Praėjusiais metais Lietuva išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus, teigdama, kad šie nebuvo akredituoti.
Be to, reaguodamas į Lietuvos sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje, Pekinas anksčiau buvo sumažinęs šalies diplomatinio atstovavimo lygį.
Pastaraisiais metais Pekino ir Briuselio santykiai taip buvo įtempti – daugiausia dėl Kinijos paramos Rusijos karui Ukrainoje.